Praėjusią parą šalyje atlikti 10 tūkst. 89 molekuliniai (PGR) ir 6073 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 415,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 224 tūkst. 309 žmonės.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 961 COVID-19 pacientas, 94 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 825 ligoniams, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 133 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 204 tūkst. 340 asmenų, deklaruota 160 tūkst. 666 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 828 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 502.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3660 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7430 mirčių.
Vakcinuotis nuo koronaviruso gali įmonės, turinčios ne mažiau 100 darbuotojų
Vakcinuotis nuo koronaviruso (COVID-19) gali įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
SAM pranešė, kad siekdama plėsti vakcinavimo apimtis suteikia dar daugiau galios savivaldybėms.
Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. SAM pažymi, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tokio pobūdžio sprendimai priimami stebint ir analizuojant vakcinavimo procesą Lietuvoje.
„Mūsų darbo principas – reaguoti lanksčiai, įvertinant visus aspektus. Tai mažas žingsnis masinės vakcinacijos link. Pirmiausia, rekomenduoju savivaldybėms prioriteto tvarka vakcinuoti tas prašymus pateikusias įstaigas, įmones ar organizacijas, kurių veikloje fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 ir šios ligos židinių“, – pabrėžė ministras.
Pagal numatytąjį proceso algoritmą, įstaigos, įmonės ir organizacijos vadovas sudaro norinčiųjų vakcinuotis asmenų sąrašą, skambina konkrečios savivaldybės vakcinavimo koordinatoriui, su juo susiderina, kuris vakcinavimo centras organizuos skiepijimą, tuomet kreipiasi į nurodytą centrą, kad būtų suderinti vakcinavimo data ir laikas. Vakcinaciją galima vykdyti tiek vakcinacijos centre, tiek esant tinkamam sąlygoms įstaigos, įmonės ar organizacijos patalpose.
Anot SAM, įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną, tačiau tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“, anksčiau vadinta „AstraZeneca“ vakcina.
Kaip paminėjo jis, skiepijamiems asmenims bus teikiama informacija dėl didesnio saugumo.
„Žmonės bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti 3–16 dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė A. Dulkys.
Jis pabrėžė, kad nėra nustatytos jokios rizikos vyrams ir nustatytos itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų.
Kaip nurodė Valstybinės vaistų kontrolės agentūros viršininkas Gytis Andrulionis, minimų itin retų šalutinių poveikių (trombocitopenijos) Lietuvoje kol kas nėra fiksuota.
Estija pranešė stabdanti vyresnių nei 60 m. vakcinaciją
Tuo metu Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso. Keli žmonės pranešė leidiniui „Postimees“, kad jų registracija į vakcinavimą šiuo preparatu buvo atšaukta dėl įsigaliojusių naujų reikalavimų.
Tačiau Vakarų Talino centrinės ligoninės vadovas Arkadijus Popovas pareiškė, kad antros dozės laukiantys gyventojai vis tiek galės ją gauti.
„Jaunesni nei 60 metų žmonės neturėtų būti skiepijami „AstraZeneca“ – tokią informaciją gavau ir aš“, – sakė A. Popovas.
Estijos imunoprofilaktikos ekspertų komitetas nusprendė, kad visiems žmonėms, jau gavusiems pirmąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę, turėtų būti laiku suleista ir antroji. Komitetas rekomenduoja nepradėti skiepyti pirmąja šių skiepų doze jaunesnių nei 60 metų asmenų, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie preparatą.
Jungtinė Karalystė siūlo alternatyvą žmonėms iki 30 m.
Jungtinės Karalystės vyriausybės komitetas, konsultuojantis skiepijimo nuo koronaviruso klausimais, trečiadienį pareiškė, kad daugumai žmonių iki 30 metų, jei įmanoma, turėtų būti pasiūlyta „AstraZeneca“ skiepų alternatyva dėl nerimo dėl kraujo krešulių.
„Suaugusiems asmenims nuo 18 iki 29 metų, kurie neturi gretutinių ligų,.. turėtų būti pasiūlyta alternatyvi vakcina nuo COVID-19, o ne „AstraZeneca“ vakcina, kur tokia alternatyvi vakcina yra prieinama“, – spaudos konferencijoje sakė Wei Shen Limas iš Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto.
Jungtinėje Karalystėje tarp „AstraZeneca“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso paskiepytų asmenų patvirtinti 79 reti kraujo krešulių susidarymo atvejai, 19 jų baigėsi mirtimi, trečiadienį pranešė Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA).
