Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2635, antrą – 492, trečią – du žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1315 COVID-19 sergantys pacientai, 24-iais daugiau, nei prieš parą, 66 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 992 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,7 tūkst. žmonių.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 2150 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pastaruoju metu mažėja ir siekia 45,9 procento.
Vienas iš mirusių asmenų priklausė 10–19 metų amžiaus grupei, buvo nepasiekyptas.
Kai kurios šalys neskuba nuimti sugriežtinimų
Padrąsintos tokio viruso elgesio ir motyvuodamos, kad omikron ligos sukeltos pasekmės yra daug lengvesnės nei kitų atmainų, vyriausybės ėmėsi apribojimų dėl COVID-19 atlaisvinimo. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Danija ar Švedija jau nuo vasario mėnesio panaikino praktiškai visus, su COVID-19 susijusius apribojimus.
Kitos šalys apsiribojo skaitmeninio pažymėjimo atsisakymu ir kai kuriais kitais apribojimų sumažinimais, tačiau liko ir šalių, kurios tebeturi pakankamai griežtus reikalavimus.
Pavyzdžiui, Italija dėl įvairių paslaugų teikimo tebenaudoja „žaliąjį pasą“, sugriežtino sąlygas atvykstantiems kitų šalių piliečiams. Tokia požiūrių įvairovė susidarė dėl skirtingų šalių patirčių ankstesnėse COVID-19 pandemijos fazėse, dėl skirtingo vakcinavimo lygio šalyse ir dėl skirtingų pandemijos suvaldymo strategijų. Visiškai tikslaus paaiškinimo, kodėl šalyse skirtingas užsikrėtimų lygis nėra, tačiau nemažą įtaką tam turi keli veiksniai.
Visų pirma, tai – vakcinacijos procentai įvairiose gyventojų amžiaus grupėse. Daugelis Europos šalių, ypač Skandinavijos, sugebėjo paskiepyti beveik visus vyresnius savo piliečius, ir tai sumažino tiek susirgimų, tiek ir mirčių skaičių tarp šio amžiaus gyventojų. Kitas objektyvus faktorius yra sveikatos apsaugos sistemų resursai ir bendroji gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, sveikata.
Aišku, kad geresnius rodiklius turi turtingesnės, senosios Europos sąjungos šalys. Taip pat labai svarbus pačių piliečių požiūris į saugumo reikalavimus, drausmingą ir sąžiningą jų laikymąsi. Čia taip pat matyti nemaži skirtumai tarp atskirų šalių ir regionų.
