Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad sergamumo COVID-19 statistikai ir toliau gerėjant, būtų galima svarstyti kai kurių karantino ribojimų švelninimus.
Seimo pirmininkės teigimu, pirmiausia galėtų būti atlaisvinamas judėjimas tarp savivaldybių, taip pat atnaujinamos ugdymo paslaugos jauniesiems mokiniams.
Švelnintų judėjimo ribojimus
„Manau, kad yra pagrindo labai tokiam santūriam optimizmui, tačiau galime konstatuoti tik tai, kad (užsikrėtimų – aut. past.) kreivė nebekyla į viršų, kad ji stabilizuojasi. Deja, teigiamų testų procentas yra vis dar pakankamai aukštas. Todėl manau, kad tikrai dar per anksti švęsti kokią nors tarpinę pergalę.
Apribojimai, žinoma, jie pasiteisino, jie buvo būtini. Situaciją reikia stebėti nuolat bet kol kas yra tik pristabdytas kreivės kilimas. Tie rezultatai, kurie leistų kalbėti apie žymų sušvelninimą, manau, kad jie dar nėra pasiekti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį ryte sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, situacijai ir toliau gerėjant, pirmiausia galėtų būti švelninami judėjimo tarp savivaldybių ribojimai ir jauniausiųjų moksleivių ugdymas.
„Kalbant apie pirmuosius švelninimus, tai, žinoma, yra judėjimo klausimas tarp savivaldybių. Kitas dalykas, kaip žinome, moksleiviai, pradinukai yra vienos iš pirmųjų grupių, kurioms suvaržymai galėtų būti atlaisvinami. Gyvos pamokos galėtų būti atnaujinamos.
Bet vėlgi, tai turėtų būti daroma pasiekus užsibrėžtus kriterijus. Kiek pamenu, kriterijai yra labai konkretūs ir, matyt, bus remiamasi duomenimis. Džiaugiuosi, kad nėra blaškymosi, o yra iškelti tikslai, kuriuos pasiekus galima kalbėti apie sušvelninimą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Persirgusiems išimčių nežada
Paklausta, ar persirgusiems asmenims karantino sąlygos neturėtų būti švelninamos, Seimo pirmininkė sako, jog sprendimus reikėtų priimti solidariai.
„Klausimas logiškas, bet manau, kad ribojimus turime priimti solidariai, net ir tie, kurie esame persirgę COVID-19. Juolab kad puikiai suprantame, jog imunitetas nėra amžinas, jis, kaip suprantu, pagal naujausius duomenis tęsiasi nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi kažkuriuo momentu net ir persirgę COVID-19 grįžta į tų galinčių apsikrėsti gretas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat būtų svarstytinas imuniteto pasas, liudijantis, kad žmogus nėra pavojingas aplinkiniams.
„Kalbant apie imuniteto pasą ar kortelę, manau, jei mes patys to nesiimsime, tai, matyt, kitos kaimyninės šalys ar ES lygmeniu (imsis – aut. past.) Būsime priversti anksčiau ar vėliau prie to prieiti. Atgaivinant susisiekimą tarp valstybių, grįžtant į normalias vėžes, imuniteto kortelė bus reikalinga kaip dokumentas, liudijantis, kad esi nepavojingas kitiems.
Manau, kad tai yra ir gera idėja, ir neišvengiamas dalykas, kuris būtų naudingas ir tiesiog labai logiškas problemos sprendimas“, – tikino ji.
Slidinėjimo centrų neatidarys
Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasipylus nuotraukoms nuo įvairių kalnelių, slidinėjimo centrai prašo leisti jiems veikti ir jiems. Įmonės teigia, kad gali užtikrinti saugius atstumus, o tai, kad visiems prieinami kalneliai yra nusėti slidinėtojų, bet slidinėjimo centrai veikti negali, jiems atrodo nelogiška.
„Žiema tikrai labai graži, bet vienaip ar kitaip turime grįžti prie to, kad solidarus apribojimų laikymasis yra vienintelis kelias į greitesnį normalų gyvenimą. Man rodos, kad vienos rūšies pramogų atlaisvinimas, kad ir labai suprantamas, jis vis tiek sukeltų sniego gniūžtės efektą. Lygiai kaip ir persirgę COVID-19 laikosi solidarumo, man rodos, reikėtų vengti išimčių“, – sako Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, atidarius slidinėjimo centrus, kiltų kitų įmonių nepasitenkinimo banga.
Visą pokalbį V. Čmilyte-Nielsen stebėkite šioje laidoje:
