„Tautinių mažumų mokyklose būtina stiprinti dėstymą lietuvių kalba ir nuimti bet kokias nelygių galimybių apraiškas, kad vaikai, pabaigę tautinių mažumų mokyklas lygiai taip pat galėtų stoti į savo pasirinktas profesijas, į universitetus ir nebūtų blogesnėje pozicijoje, nes, pavyzdžiui, ne taip gerai moka lietuvių kalbą“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo buvusi Seimo pirmininkė.
„Aš manau, kad svarbu ir mūsų stereotipus kai kuriuos griauti savo galvose ir padėti tiems, kurie galbūt tuose regionuose dirba, mokosi, gyvena, kurie mažiau galimybių turi“, – pridūrė politikė.
Nors Latvija ir Estija uždarinėja savo tautinių mažumų mokyklas, liberalų lyderė akcentuoja, kad Lietuva pasirinko tinkamesnį kelią, sprendžiant šalies tautinių bendrijų ugdymo klausimus.
„Kitas dalykas, dėl tautinių mažumų mokyklų ir dėl Latvijos ir Estijos pasirinkto kelio – mes žinome, kad po nepriklausomybės atkūrimo mūsų kaimyninių valstybių pozicija buvo kitokia dėl to, kad rusakalbių procentas buvo kur kas aukštesnis ir jie turėjo spręsti kitas problemas. Aš manau, kad mūsų pasirinktas kelias yra teisingas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.
Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.
Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.
Konservatoriai savo ruožtu praeitą savaitę registravo švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo moksleivius mokyti tik valstybine lietuvių kalba. Jose taip pat siūloma didinti lietuvių kalba dėstoma visuomeninių dalykų – istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos – pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
Tiesa, numatoma, jog mokykloms, kuriose mokomoji kalba yra lenkų, būtų taikomis išimtys.
2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.
