Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tokie sprendimai būtų efektyvūs ir finansiniu požiūriu, jie pareikalautų netgi mažiau lėšų negu paskesnis užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymas.
„Skiepijimosi tempai krenta ir tai turėtų kelti pagrįstą nerimą ruošiantis rudens sezonui. Mano supratimu, ne visos skatinimo priemonės dar yra išnaudotos, ir mes turėtume būtent eiti tuo keliu – skatinimo, o ne baudimo“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, būtina skleisti žinią, kad skiepijimasis yra vienintelis kelias į mažiau suvaržymų rudenį, jeigu situacija imtų blogėti, o tie asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako skiepytis, turės nuolat testuodamiesi įrodyti, jog yra saugūs.
„Kai kuriuose miestuose jau buvo tokie pilotiniai projektai išmėginti – loterijos, prizai. Ir nors tai atrodo toks žaidimas, tačiau ir tai veikia. Manau, kad būtent toks skatinimas – ar tai būtų kažkokiomis piniginėmis priemonėmis per žaidimą, – tai galėtų būti dar viena priežastis žmonėms pasiskiepyti“, – sako Seimo vadovė.
„Ir lyginant su tomis lėšomis, kurių prireiks medicininei priežiūrai, tos lėšos būtų tikrai nedidelės“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pasisako už privalomą testavimą kai kurioms darbuotojų grupėms.
„Matote, yra tam tikri segmentai, grupės, profesijos, kur nuolat reikia kontaktuoti su žmonėmis ir kur būtina užtikrinti, kad dirbantys žmonės yra saugūs, – tiek patys sau, tiek aplinkiniams. Taip, tokia priemonė turi būti svarstoma“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji kartu išsakė lūkestį, kad rudenį į mokyklas grįžę vaikai galės mokytis įprasta tvarka, kadangi tai yra ne tik mokymosi, bet ir socialinių įgūdžių, psichologinės sveikatos klausimas. Pasak jos, šiame kontekste svarbu, kad būtų pasiskiepiję pedagogai, o kartu ir mokiniai.
„Toje grupėje tarp 12 ir 15 (metų amžiaus – BNS) mes turime dar nelabai didelius skaičius paskiepytų vaikų, tačiau jie pamažu didėja ir aš, vėlgi, viliuosi, kad iki rudens, iki mokslo metų pradžios mes jau turėsime nemažą dalį vaikų paskiepytų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,8 proc. žmonių.
