„Manyčiau, kad mes visiškai aiškiai esame pasirinkę kryptį visuotiniam šaukimui. Ar suveiktų, jeigu šaukiamųjų riba nuo sausio 2025-ųjų sausio 1-osios būtų pakelta iki visuotinio šaukimo skaičiaus? Matyt, praktikoje suprantame, kad tai būtų laibai sudėtinga realizuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš sakyčiau, kad turime didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių, tiesiog palaipsniui einant link visuotinio šaukimo, vertinant labai realias galimybes. Visada galima greičiau ir visada reikia stengtis greičiau daryti, bet kryptis yra labai aiški ir dedamos pastangos iš įvairių pusių, kad mes ją pasiektume“, – pabrėžė Seimo vadovė.
Ji taip pat ragino nepamiršti Lietuvos įsipareigojimų sąjungininkams ir partneriams. Todėl, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Lietuva turi stiprinti karinį pasirengimą ir parodyti, kad atlieka namų darbus.
„Turime įsipareigojimus savo partneriams ir sąjungininkams lygiai kaip ir jie turi įsipareigojimus mums. Labai svarbu, kad mes visais savo veiksmais rodytume, kad savo namų darbus darome ir esame labai rimtai pasiryžę save ginti ir būti kuo stipresni“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus yra sakęs, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų.
Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.
Politines diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro ir konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją, apsvarstyti visuotinio šaukimo idėją.
