„Situacija kelia nerimą ir sutikčiau su tuo, kad tokios aiškios ir raminančios žinutės iš Vidaus reikalų ministerijos pirmosiomis dienomis pritrūko“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Ji taip pabrėžė, kad su tokio pobūdžio „labai kryptinga informacine ataka“ pirmą kartą susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos valstybės.
Parlamento vadovė ragino išlaikyti rimtį ir nepasiduoti panikai sakydama, kad jei informacinių atakų organizatoriams nepavyks pasiekti savo tikslų, tai yra sukelti paniką, nepasitikėjimą visuomenėje, jos gali išsikvėpti.
„Dabar yra veiksmų planas sudėliotas, tarnybos jį sudėliojo remdamosis pirmųjų dienų patirtimi, vakar vidaus reikalų ministrė ir tarnybų atstovai turėjo spaudos konferenciją, komunikavo apie tai, kokia situacija yra dabar“, – kalbėjo ji.
„Manau, jei toliau nepasiduosime panikai, po kelių savaičių gali ir sustoti šis dalykas, nes jo tikslas yra visiškai akivaizdus: išmušti iš vėžių ir sukelti visuomenėje nepasitikėjimą. Jei ramiai reaguosime ir matysis, kad to tikslo nepasiekiama, tai ir baigsis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo penktadienio Lietuvos įstaigos jau gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.
Pareigūnai ir politikai įspėja, kad taip siekiama destabilizuoti situaciją, kelti paniką ir apkrauti institucijas darbu.
Policija prašo laikytis jos ir Nacionalinio krizių valdymo centro rekomendacijų, įstaigų prašoma konsultuotis su pareigūnais ne bendruoju pagalbos, o specialiu telefonu 8 700 60 000.
Policijos atstovai teigia nustatę keliolika adresų, kuriais siųsti grasinimai, identifikavę kurstymus tai daryti socialiniame tinkle „Telegram“.
