Tai ji teigė per ketvirtadienį vykusią Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų vaizdo konferenciją.
„Mes negalime pamiršti Baltarusijos žmonių, kurie protestuoja prieš nelegalią šalies vadovybę, ir leisti normalizuotis brutaliam smurtui prieš taikius protestuotojus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pokalbio metu taip pat aptartos grėsmės demokratijai.
„Savo šalyse galime įžvelgti mažą arba mažėjantį jaunimo įsitraukimą į demokratijos procesus. Turime imtis priemonių, kad tai keistųsi, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi demokratinių sprendimų dalimi“, – teigė Seimo pirmininkė.
„Kiekviena karta už demokratiją kovoja savaip. Turime aiškiai identifikuoti šiandien demokratijai kylančias grėsmes ir sutelkti dėmesį į jų eliminavimą“, – teigė ji.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos parlamentų vadovai taip pat kalbėjo apie priemonės dėl koronaviruso situacijos suvaldymo šiose šalyse bei jų parlamentuose.
Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjunga dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų ir A. Lukašenkai.
