„Visų pirma reikia sulaukti tarnybų atsakymų į suformuluotus klausimus ir tada bus sprendimai. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko kreipimasis, kada bus gauti atsakymai, natūralu, kad jie eis į NSGK, į komitetą, vykdantį parlamentinę kontrolę“, – pirmadienį po pasitarimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seniūnai pirmadienį pas parlamento vadovę susirinko aptarti situacijos dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į Antikorupcijos pirmininkus deleguoto A. Stončaičio, naujienų portalui „15min“ pranešus, kad prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu jis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta. Valdančiųjų frakcijų atstovai praėjusią savaitę pasiūlė A. Stončaičiui atsistatydinti, bet jis nesutiko.
Klausiama, ar ketina inicijuoti papildomą A. Stončaičio patikrą, vertinant jo galimybes dirbti su slapta informacija, parlamento vadovė teigė laukianti atsakymų iš tarnybų.
„Teoriškai tai įmanoma, tačiau šiuo momentu, žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas, tame tarpe ir iš NSGK pirmininko, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet juos įvertinusi spręsiu, ar reikalingi tolesni veiksmai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Būdama paslapčių subjekto vadovė Seimo pirmininkė yra išdavusi A. Stončaičiui dabartinį leidimą dirbti su slapta informacija kaip Seimo nariui.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas teigė, kad pasitarime apsikeista nuomonėmis, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, ir „bendras matymas yra, kad reikia gauti kompetentingų institucijų atsakymus ir turint faktus spręsti šiuos klausimus“.
„Man labai svarbu viena, kad mes neskubėtume priimti sprendimų neturėdami faktų. Kol kas nei viena iš atsakingų institucijų faktų nėra pateikusi ir tol, kol jų nėra, nenorėčiau užsiimti istorijų pasakojimu“, – teigė L. Savickas.
Valdančiųjų konservatorių atstovas Mindaugas Lingė teigė, jog šalia teisinės atsakomybės yra ir politinė, ir A. Stončaitis galėtų atsistatydinti iš pareigų, tačiau taip pat patvirtino, jog valdantieji nesiims veiksmų versti jo iš posto, į kurį atstovą pagal Seimo statutą deleguoja opozicija.
„Manau, dabar, kai yra pakankamai rimtas šešėlis, o visgi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būt, vienas iš sprendimų galėtų būti jo nusišalinimas, bet tai sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, o iš dalies ir visos opozicijos“, – pažymėjo M. Lingė.
„Institucijos gavusios užklausas jau yra, kada jos pateiks atsakymus, tada vertinimą galima bus tęsti, bet be teisinio vertinimo visada yra ir politinis vertinimas. (...) Kai norima išsklaidyti šešėlius, politikai turi galimybę priimti, kad ir laikinai, tam tikrus sprendimus, susispenduoti ar atsistatydinti, įvertinę iš moralinės pusės“, – kalbėjo konservatorius.
„15min“ skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį, kuri kėlė abejonių dėl jo galimybių dirbti su slapta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.
