„Galimai. Tai priklauso nuo įvairių dalykų“, – atsakydama, ar Civilinės sąjungos įstatymo projektas gali atsirasti ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje, „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Šiandieną šis klausimas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkėje. Pirmiausia komitetas turi apsispręsti dėl pakankamai kosmetinių pataisų. Tas klausimas rytoj galėtų būti darbotvarkėje, bet tai priklauso nuo daugelio faktorių“, – pridūrė ji.
Kaip vieną iš galimų rizikų Seimo pirmininkė įvardijo prezidento veto teisę. Pasak jos, jei šalies vadovas Gitanas Nausėda nuspręstų nepalaikyti šio įstatymo, parlamentarams tektų dar kartą sutelkti balsus šio veto atmetimui.
„Būtų gerai šitą dalyką vieną kartą išspręsti ir nebetęsti šios ilgos istorijos. Mes jau esame praėję du etapus, beliko paskutinis. Kita vertus, nesinori vėlgi grįžti į nulinę stadiją. Todėl, yra daug faktorių, kuriuos reikia įvertinti. Jų tarpe yra vienas, kad priėmus tokį įstatymą, prezidentas jį gali vetuoti. Čia galima tik spėlioti, ar tai darytų. O tai reikštų, kad reiktų dar kartą sutelkti daugumą tokio veto atmetimui“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
„Laisviečiams“ ne kartą užsiminus, jog jie rems konservatorių keliamą eurokomisaro kandidatūrą priklausomai nuo to kaip koalicijos partneriai „kovos“ už Civilinės sąjungos projektą, Seimo pirmininkė tokius mainus vertina neigiamai. Ji pabrėžė, kad šiuo klausimu net ir susitelkus valdantiesiems gali prireikti opozicijos balsų.
„Tokie mainai nepagerina nei partnerystės šansų, nei šansų Lietuvai turėti gerą eurokomisarą. Jei tai taptų tokiu dalyku, kurį imtųsi parlamentarai blokuoti dėl kažkokio neįvykdyto pažado“, – akcentavo politikė.
„Aritmetiškai visai valdančiajai koalicijai susitelkus, vis tiek reikia opozicijos pagalbos. Klausimas, kiek Civilinės sąjungos įstatymas yra svarbus atskiriems opozicijoje esantiems politikams. Ypač dabartiniu, rinkiminiu, laikotarpiu“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
