„Manau, kad Tautinių mažumų įstatymas yra reikalingas. Tai yra viena iš tų skolų žmogaus teisių srityje, kuri yra likusi ne vien šios kadencijos. Manau, kad reikėtų tą reglamentavimą turėti. Esu už tokį įstatymą”, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, galima diskutuoti apie tai, ar Seime svarstoma įstatymo versija yra „pakankamai ambicinga ir pakankamai atliepianti tautinių mažumų ir tautinių bendrijų interesus”.
„Dėl to tikrai diskutuosime Seime ne tik svarstymo stadijoje, bet ir vėlesnėse stadijose”, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jeigu įstatymo projektas sėkmingai įveiks svarstymo stadiją, dar iki jo priėmimo, anot parlamento vadovės, gali atsirasti pataisos.
Seimas antradienį ketina svarstyti šių metų birželio mėnesį Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos parlamentui pateiktą Tautinių mažumų įstatymo projektą.
Kaip primena ELTA, jame kalbama apie valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Dokumente akcentuojama, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.
Patobulintame įstatymo projekte atsirado naujos nuostatos dėl istorinių tautinių mažumų ir jų teisių.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Dokumento projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba, taip pat teisė vienytis į organizacijas, steigti politines organizacijas.
Be to, projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms.
