Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas, gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialiniuose tinkluose dar geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ vardu, pasidalino įrašu apie kraujo krešėjimą.
Jame medikas pateikia patarimus skiepytis šia vakcina planuojantiems asmenims ir simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų kreiptis į medicininės pagalbos.
Žinutė besiskiepijanties
„Žinutė į namus einantiems skiepytis:
1. Vakcinos nauda stipriai viršija galimą riziką, įskaitant ir tai, kad sergant COVID-19 krešumo sutrikimai yra ženkliai dažnesni;
2. Vakcina nėra susijusi su trombembolinėmis komplikacijomis;
3. Buvo nustatyti keletas labai retų krešėjimo sutrikimų, dažniausiai moterims iki 55 metų amžiaus.
4. Ir svarbiausia, ką turėtų rėkti visi portalai ir antraštės, jei po vakcinos:
- jaučiate oro trūkumą;
- atsirado skausmas krūtinėje arba skrandžio srityje;
- stebite rankos tinimą arba jaučiate, kad ji vėsesnė;
- vargina stiprus galvos skausmas arba matote kaip per miglą;
- yra nesustojantis kraujavimą;
- jei stebite daugybinius mažus kraujo išsiliejimus, sutrūkinėjusius kapiliarus ar mėlynes po oda;
prašau kreipkitės į medikus ir pasakykite, kad esate po skiepo", – rašo „Ciniškas chirurgas“.
Paaiškina sąvokas
Įraše taip pat primenamos ir pastaruoju metu kalbant apie „AstraZeneca“ vakciną dažnai vartojamos sąvokos.
„Trombas – susidaręs kraujo krešulys kraujagyslės spindyje ir paprastai ją užkišantis. Jei trombas senas, gali būti aptekantis ar rekanalizuotas.
Krešulys – sudarytas iš fibrino gijų, kuris kaip voratinklis sugaudo debesį kraujyje cirkuliuojančių ląstelių - eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių pernešančių deguonį) bei trombocitų. Susiformuoja toks savotiškas skysčiams atsparus Gore-tex audinys, kurio pagrindinis tikslas sustabdyti kraujavimą.
Priklausomai nuo kraujagyslės, kurioje susiformuoja trombas, skiriasi ir jo sukeliamų šunybių mastas. Beveik visais atvejais trombo susiformavimas venoje yra geriau nei arterijoje. Trombų gali susiformuoti visur: jei trombuojasi kojos paviršinės venos, galime stebėti kietus melsvus guzus blauzdos paviršiuje; gali trombuotis hemorojiniai mazgai, tuomet visada geriau stovėti nei prisėsti; jei trombas susiformuoja giliosiojoje kojos ar rankos venoje – galūnė patinsta dėl sutrikusio kraujo nutekėjimo ir t.t.
Jei trombas susidaro arterijoje, sutrinka kraujo pritekėjimas. Turime išemiją, audinių deguonies badą, kitaip vadinamą infarktu. Uždelsus, dėl deguonies stygiaus audiniai žūsta, sukeldami negrįžtamus pakitimus. Kuo arterija stambesnė, tuo išemijos zona didesnė, skausmai stipresni, pasekmės rimtesnės.
Paprastai trombai formuojasi jau pažeistose kraujagyslėse, jose kraujas teka labai lėtai (venų išsiplėtimas), arba kurių spindis susiaurintas, pvz., dėl aterosklerotinių plokštelių. Aterosklerotinės plokštės, kaip kalkių nuosėdos ant čiaupo, srovė vis silpnėja, silpnėja, kol tampa panaši į piliečio, turinčio rimtų prostatos problemų šlapinimąsi. Štai tokiose kraujagyslėse ir formuojasi trombai.
Tromboembolija – būklė, kai kažkur kitur susiformavęs trombo gabalėlis (embolas) atskyla ir migruoja į toliau esančią kraujagyslę, kaip jauniausioji šeimos atžala į Peterborough, laimės ieškoti. Klasikinis pavyzdys yra, kojos giliosiose venose susidaręs trombas, kurio embolas susikrovęs lagaminą iškeliauja link plaučių.
Apatinės tuščiosios venos greitkeliu jis patenka į dešinįjį prieširdį, tada į dešinįjį skilvelį, o iš čia išspjaunamas į plaučių arteriją, kurios besišakodamos vis smulkėja (Žr. Žmogaus anatomija. Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai). Kuo trombas didesnis, tuo stambesnėje kraujagyslėje jis strigs užkimšdamas spindį. Širdis nebegali prastumti kraujo į plaučius, kraujas neįsotinamas deguonimi", – socialiniuose tinkluose rašo medikas.
Visą „Ciniško chirurgo“ įrašą galite perskaityti čia:
Lietuvoje – 8 mirtys nuo koronaviruso, užsikrėtė 534 žmonės
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7085 molekuliniai (PGR) ir 770 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 208 tūkst. 48 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 193 tūkst. 313 asmenų, deklaruota – 149 tūkst. 555 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 7213 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 971.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 808 COVID-19 pacientai, 78 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 682 ligoniams, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 79 žmonės.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3452 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6973 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 2686 žmonės, antra doze – 5240 asmenų. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyti 272 tūkst. 246 žmonės, abiem dozėmis – 117 tūkst. 839 asmenys.
