„Aš privalau būti pareigose, teismas grąžino mane, o toliau – lauksiu ministro sprendimo“, – BNS penktadienį sakė S. Čaplinskas.
„Manau, jūs matote, kad aš ir neturėdamas pareigų dariau tai, ką galiu kaip privatus asmuo. Vis tik tai, kas dedasi Lietuvoje, kas dedasi su pandemija, su užkrečiamosiomis ligomis, man ne tas pats, tai stengiuosi dalintis savo žiniomis ir savo įžvalgom“, – pridūrė jis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskelbė, jog S. Čaplinskas šiemet buvo nepagrįstai iš pareigų ULAC ir turi būti į jas grąžintas skubos tvarka, jam priteistas darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką ir kompensacija už neturtinę žalą.
Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Sveikatos apsaugos ministerija BNS informavo, kad teismo sprendimas šiuo metu yra nagrinėjamas. Išsamesnį komentarą ministerija žadėjo pateikti vėliau.
S. Čaplinskas sako, jog teismas patenkino visus jo prašymus. Jis teigia, kad vertinti savo atleidimo situaciją galbūt nebūtų etiška, vis dėlto įžvelgia joje buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos „cinizmą“.
„Aš nežinau, ar man etiška vertinti buvusio ministro cinizmą ir tai, ką jis pridarė ir nemato savo klaidų, o tik gražiai šneka“, – kalbėjo jis.
S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.
Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė dar A. Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.
S. Čaplinsko atleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad ULAC laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.
S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė ir anksčiau yra vadinęs politiniu susidorojimu.
