Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, skelbiančią, kad senamiestyje, prie Kauno pilies, esanti apgriuvusi ir seniai neveikianti Žydų ligoninė yra miesto savivaldybės nuosavybė, savivaldybės administracija pavedė Turto skyriui rengti galimai privatizacijai šio nekilnojamojo turto dokumentus.
Toks pat procesas vyko ir prieš keletą metų, kai miesto tarybai vadovavo ankstesnis meras Arvydas Garbaravičius, tačiau tąkart iš naujo prasidėję teismai pasirengimą privatizuoti Žydų ligoninę sustabdė. Šį kartą Aukščiausiasis Teismas priėmė neskundžiamą sprendimą.
Kauno miesto savivaldybė tikisi, jog buvusi ligoninė dar šįmet turės naujus savininkus. Viliamasi, kad apleistas pagrindinis ligoninės statinys drauge su ūkiniais priklausiniais, stovintis ant kelių arų žemės sklypo, sudomins pirkėjus.
Aukcioną ketinama skelbti po kelių mėnesių. Kol kas nežinoma, kokios sumos savivaldybė aukcione prašys už netoli Kauno pilies esantį objektą. Pagrindinis Žydų ligoninės pastatas yra saugotinas valstybės, todėl net jo likučių nugriauti nebus leidžiama.
"Tikimės, jog daugiau bylinėjimosi nebus, ir mums nereikės penkiolika metų į teismus dėl tos ligoninės vaikščioti. Jei pavyks pastatą parduoti, iš miesto žemėlapio išnyks dar vienas apleistas objektas, keliantis pavojų praeiviams", - sakė Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Pastatas buvo suprojektuotas 1854 m., bet pastatytas tik po aštuonerių metų. Projekto autorius - architekto padėjėjas Nikolajus Timofejevas. Vieno aukšto ligoninei 1892 m. užstatytas antrasis, o dar po trisdešimties metų - trečiasis aukštai. 1940 m. daugiau nei dviejų tūkstančių kvadratinių metrų pastatas buvo nacionalizuotas. Po karo jame įsteigta Lenino rajono ligoninė.
Nuo 1965 m. čia buvo Kauno miesto 2-oji ligoninė, kuri 1995 m. išsikraustė į Josvainių gatvę. Būtent tais metais ir prasidėjo teisiniai ginčai dėl tikrojo objekto savininko.
Visą tą laiką savivaldybė turėjo užtikrinti pastato apsaugą, samdė sargus, kurie, deja, neįstengė apsaugoti senosios ligoninės nuo suniokojimo: visa, ką vagys čia matė naudinga išgrobstyti, seniai atlupinėta ir "išnešiota".
Iš pradžių dvi, o po to - jau penkios žydų organizacijos, primena ELTA, keliolika metų siekė per teismus pripažinimo, kad buvusi Žydų ligoninė yra teisėta vienos iš jų nuosavybė. Tačiau joms nepavyko įrodyti tarpukariu egzistavusios žydų religinės organizacijos, kuriai ligoninė iki sovietų atliktos nacionalizacijos priklausė, veiklos tęstinumo ir konkrečios paveldėjimo teisės.