Prezidentės atleista Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė ne tik siekia grįžti darbą, bet pateikė teismui skundą prieš valstybę ir nori prisiteisti nemažą sumą.
Vilniaus apygardos teismas vakar pradėjo nagrinėti buvusios Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos Vaivos Savickienės, atleistos iš pareigų prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu, civilinį ieškinį valstybei.
Prašo kompensacijos
Teisėja darbo neteko, kai savo dukrai Justei Savickaitei neteisėtai išrūpino nedarbingumo pažymėjimą.
Be to, kad V. Savickienės pateiktame civiliniame ieškinyje valstybei atstovauti teks Vyriausybei ir prezidentūrai, nes buvusi teisėja į bylą trečiuoju asmeniu buvo patraukusi Teisėjų tarybą, pritarusią šalies prezidentės dekretui dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Tačiau vakar V. Savickienės advokatas Virgilijus Kaupas teismui įteikė patikslintą ieškinį ir Teisėjų tarybą įtraukė atsakovu.
Į fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo skandalą pakliuvusi buvusi teisėja prašo teismo ne tik panaikinti prezidentės dekretą, bet ir pripažinti jos atleidimą iš pareigų neteisėtu bei priteisti 100 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat ji prašo priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
To dar nebuvo
V. Savickienė teisėjos mantijos neteko 2010 metų lapkričio 5 dieną prezidentės dekretu, gavus Teisėjų tarybos pritarimą. Prezidentūra nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad teisėjo vardą pažeminusi V. Savickienė iš pareigų atleista pagrįstai.
Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė taip pat tvirtina, kad V. Savickienė atliko neteisėtus veiksmus. „Buvo be teisėto pagrindo išduotas nedarbingumo pažymėjimas jos dukrai, – kalbėjo vakar „Panevėžio balsui“ L. Garnelienė. – Dokumentas buvo išrūpintas be medicininės apžiūros. Toks teisėjos elgesys nesuderinamas su teisėjo garbe.“
Pasiteiravus, ar dažnai buvę teisėjai teikią ieškinius neturtinei žalai atlyginti, Teisėjų tarybos sekretorė pripažino, jog toks atvejis pirmas. „Neteko girdėti, kad kas nors iš nušalintųjų iš darbo teisėjų pateiktų ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir bandytų prisiteisti šimtą tūkstančių litų. Beje, buvusi teisėja prašo grąžinti į darbą – panaikinti prezidentės dekretą ir priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą. Tokių teismų buvo ir anksčiau, nes buvo nagrinėjamos panašios nušalintų iš pareigų teisėjų bylos.“
Teisę turi
L. Garnelienė neneigia, jog buvusi teisėja turi teisę pateikti ieškinius teismams ir prašyti sugrąžinti ją į darbą.
„Kitas dalykas, kaip baigsis tokios bylos nagrinėjimas. Sprendimus priims teismas, ir tik tuomet paaiškės, ar bus patenkintas buvusios teisėjos civilinis ieškinys. Be to, nereikia pamiršti, kad šios buvusios teisėjos pavardė figūruoja ir kitoje byloje. Teismą jau pasiekė baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai, be buvusios teisėjos V. Savickienės, pareikšti jos vyrui Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui Rimantui Savickui, dukrai Justei Savickaitei ir bankroto administratoriui Algiui Kleivai. Todėl teismuose šiuo metu nagrinėjamos bus dvi bylos“, – kalbėjo Teisėjų tarybos sekretorė.
Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Rimvydas Pilibaitis „Panevėžio balsui“ taip pat patvirtino, kad buvusi teisėja, kaip ir kiti šalies gyventojai, turi teisę pateikti ieškinius teismui ir taip spręsti klausimus, ar jos atžvilgiu priimti sprendimai buvo teisėti.
„Civilinis kodeksas tai leidžia daryti, – kalbėjo jis, – todėl nieko keisto, kad teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys. Tik neteko girdėti, kad nušalinti teisėjai bandytų prisiteisti neturtinę žalą ir ar buvo išmokėtos kam nors priteistos sumos. Kiekvienas žmogus neturtinės žalos dydį nustato pats. Vieni prašo milijonų, kiti reikalauja tūkstančių. Beje, neturtinei žalai netaikomi turtiniai mokesčiai, todėl tokie ieškiniai pateikiami įvairaus dydžio. Beje, komentuoti šią situaciją sudėtinga – nesu susipažinęs su byla. Kaip ji baigsis, spėlioti nedrįstu. Reikia laukti teismo proceso baigties.“
