„Baltarusių bendruomenės lyderio Romano Voinickio savižudybės versija, prie kurios mus pratina tyrimo dar nebaigusi teisėsauga, netikiu. Kažkokie kliedesiai. Mus laiko debilais“, – portalui balsas.lt ketvirtadienį sakė velionį pažinojęs Imantas Melianas, kuris ilgus metus buvo Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, taip pat dirbo Valstybės saugumo departamente.
Pasak I. Meliano, stebina ir versija, kad mokyklos ūkvedys galėjo būti reikšminga figūra skirstant bei naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus. Jo nuomone, R. Voinickis galėjo nebent per daug ko nors apie tuos dalykus žinoti, tačiau tuomet realesnės kitos versijos – pavyzdžiui, kad neprasižiotų.
„Jeigu kalbama apie nebegyvą žmogų, kuris negali apsiginti, ir turima kokių nors faktų, tegul teisėsauga pabaigia tyrimą, kloja tuos faktus ant stalo, o ne laido į eterį keistas prielaidas. Juk ikiteisminis tyrimas dar net nebaigtas. Iš kur toks retai dosnus viešas dalijimasis versijomis ikiteisminio tyrimo metu?“ – stebėjosi jis.
Policijos ir prokuratūros skelbiamą versiją jis lygina su Arthuro Conan Doylio detektyvo siužetu. „Inspektorius Lastradas viską greitai išaiškina – paskutinis auką matęs asmuo yra jo brolis, kuris išsinešė ir brangenybes. Šerlokas Holmsas, ramiai rūkydamas pypkę, pritariamai linkteli ir pratęsia mintį: „Žinoma, o paskui lavonas atsistojo, tvarkingai iš vidaus užsirakino duris ir uždarė langą“, – ironizavo I. Melianas.
Jo nuomone, vogti pasiryžę žmonės linkę ieškoti būdų gerai gyventi už tai, kas privogta, arba sprukti, jei neišeina išsisukti, bet ne žudytis.
(papildyta 15.13 ) Teisėsaugos versija pašiurpino ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Ramūną Trimaką, kuris, iškart po R. Voinickio žūties portale bernardinai.lt (2013-03-07) perspėjo, kad gali būti tiriamos tik pačios banaliausios versijos – nuo sandėliuko plėšimo iki kito kriminalo, o kas nors rimtesnio bus nurašyta į kvailas sąmokslo teorijas:
„Greičiausiai daug tikėtis neverta: bus padaryta viskas, kad tik šis nusikaltimas būtų kuo greičiau pamirštas. Didžiulės pajėgos metamos kam tik nori, bet tik ne tokio pobūdžio nusikaltimams tirti. Deja, savižudybe pavadinti ir statistiką ataskaitose pasigerinti nebepavyks, tad beliks kuo greičiau nugramzdinti informacinio triukšmo raibuliuose.Jokios įtampos, jokio nerimo, jokių sąmokslo teorijų. Jeigu ką, teismas kompetentingai išaiškins neteisingus klausimus viešumoje užduodantiems kas, kaip ir kodėl.“
Šiandien portalui balsas.lt R. Trimakas kalbėjo jau kur kas pesimistiškiau. „Klydau. Vis dėlto užteko įžūlumo paskelbti apie „savižudybę“. Nors, kita vertus, tai suprantama. Bendrame „tolerancijos“, o tiksliau - abejingumo fone - ką tik nori galima išdarinėti. Svarbiausia - suderinti su kuo reikia. Su „aukščiau stovinčiaisiais“, - piktinosi jis.
****
Vadovaujantis dabar skelbiama versija – R. Voinickis pasakė sutuoktinei einantis į rūsį, ten užsiklijavo burną, susirišo kojas, o vėliau ir rankas. Čiuoždamas esą prisiartino prie atvirų elektros laidų ir prie jų prisilietęs mirė nuo elektros iškrovos. Dėl šios priežasties neva atsirado kraujosruvų ir nubrozdinimų, tad iš pradžių manyta, kad vyras kankintas.
R. Voinickio lavonas aptiktas namo, esančio sostinės Kapsų gatvėje, rūsyje 2013 metų kovo 6 dieną. Ten nusileidusi sutuoktinė aptiko negyvą vyrą ir pranešė policijai. Vėliau moteris rado sūnui surašytą R. Voinickio testamentą. Paaiškėjo, kad vyras į priekį sumokėjo už butą. Skelbiama, kad prokurorai neva turi įrodymų, jog jis pats pirko lipnią juostą, kuria buvo surištas. Buvo prisiminta ir politinė velionio veikla.
Bendruomenės lyderis vadovavo klubui „Siabryna“, kuris turėjo patalpas Europos Sąjungos remiamuose Tautinių bendrijų namuose, dirbo ūkvedžiu Pranciškaus Skorinos mokykloje.
Beje, prokurorai iš pradžių susidomėjo R. Voinickio veikla mokykloje. Mat, kaip aiškinama, dalis ES lėšų čia, atlikto audito duomenimis, galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį. Dabar, kaip pranešama, tikrinamas R. Voinickio ir kitų organizacijos „Siabryna“ narių turtas. Įtariama, kad dalis lėšų buvo naudojama ne pagal paskirtį.
