Vilniaus senamiesčio nykimas spartėja, nors dėl ekonominės krizės darbai jame sustoję, bet rengiami dideli projektai stipriai pakeis senamiesčio kraštovaizdį ir tikrąjį audinį, prognozuoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai.
Jiems pritaria visuomeninių organizacijų atstovai, raginantys rasti atsakingus už Vilniaus senamiesčio objektų sudarkymą ir vienais iš kaltininkų įvardijantys buvusių Vyriausybių kultūros ministrus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, neseniai priėmusi sprendimą "Dėl pasaulio paveldo vietovės - Vilniaus istorinio centro (senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo", kuria įvertinti senamiesčio būklės kitimai 1994-2009 metais, primena, kad Vilniaus senamiestis yra pasaulio paveldo vietovė, todėl turi būti saugomas pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatas.
Vilniaus senamiestis 1994 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 1998 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.
Kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė sako, kad komisija atliko darbą, kurį sistemingai daug metų turėjusi vykdyti Kultūros ministerija, nes Lietuvoje už kultūros paveldą yra atsakingas kultūros ministras, ir pagal Pasaulio paveldo apsaugos konvenciją turi vykti sisteminga stebėsena (monitoringas).
"Deja, mes šiandien neturime valstybinės institucijos, kuri tiesiogiai atliktų tą darbą. Kažkada tą funkciją vykdė Kultūros paveldo apsaugos inspekcija prie Seimo, vėliau vietoje nepriklausomos inspekcijos atsirado inspekcija prie Vyriausybės, vėliau ji buvo nuleista į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, bet monitoringas nevyko. (...)
Mes (Valstybinė kultūros paveldo komisija - ELTA) parodėme tuos procesus, kurie yra susiję su senamiesčio nykimu, ir tas mastas didėja. (...) Priežasčių yra nemažai, mes jas visas įvardijome, bet vienos iš svarbiausių yra stebėsenos nebuvimas ir kontrolės stoka, todėl paprašėme Seimą atlikti nepriklausomą patikrinimą. (...) Manome, kad galėtų padėti asmeninės atsakomybės momentas - jeigu Vyriausybė įvykdytų vieną iš savo programos punktų, pagal kurį valdininkai turi asmeniškai atsakyti už savo veiksmus", - kalbėjo J. Markevičienė.
Visuomeninių organizacijų atstovai sako, kad asmeninę atsakomybę už pažeidimus Vilniaus senamiestyje turėtų prisiimti ir politikai, atsakingi už ydingus teisinius paveldosauginius reglamentus.
"Kalbėti reikia ne tik apie valdininkų, bet ir personalinę buvusių kultūros ministrų atsakomybę - galiu konkrečiai paminėti tris kultūros ministrus - tai ponas Kėvišas, ponia Žakaitienė ir ponas Jučas, kurių valdymo laikotarpiu, pradedant 2000-2001 metais, Vilniaus senamiesčio paveldo apsaugos reglamentai buvo susiaurinti tiek, kad (...) pažeidėjai laimi teismus", - kalbėjo visuomenininkas Tomas Bakučionis.
Jis taip pat teigė, kad būtina atskirti visuomenines organizacijas, kurios tikrai siekia ginti viešąjį interesą, nuo tų, kurios iš esmės užsiima lobistine veikla, siekdamos tenkinti savo narių pelno interesą. "Iš tokių organizacijų neišskirčiau netgi Architektų sąjungos, nes akivaizdu, kad jos nariai gali būti suinteresuoti naudingų projektų gavimu, ir kalbant apie paveldosaugą, vargu ar tokie asmenys galės objektyviai ginti viešąjį interesą. Ko gero, pats ryškiausias pavyzdys organizacijos, kuri akivaizdžiai siekia savo narių didesnio pelno, yra Nekilnojamojo turto plėtros asociacija", - vardijo T. Bakučionis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad šįmet departamentas numatęs apskaitos darbų prioritetą - patikslinti Vilniaus senamiestyje esančių pastatų, kitų statinių, turinčių kultūrinę vertę, vertingąsias savybes, kad būtų suformuoti dokumentai, kaip reikalauja dabar galiojantys įstatymai.
"Šiuo metu KPD rengia programą, pagal kurią būtų atsiskaityta Pasaulio paveldo centrui, taip pat rengiamas valdymo planas, kuriame būtų labai aiškiai įvardytos institucijos, darančios įtaką veiksmams Vilniaus senamiestyje, jų vaidmuo, atsakomybė ir veiksmai. Šio valdymo plano reikalauja Pasaulio paveldo komitetas. Tikimės, kad iki 2011 metų šį planą patvirtins Vyriausybė", - kalbėjo D. Varnaitė.
Akmuo metamas ir į paveldosaugininkų daržą - keliama problema dėl pernelyg paprastos paveldosaugos atestatų išdavimo tvarkos. "Stulbina tai, kad didelė dalis specialistų, turintys paminklosaugos atestatus, juos naudoja tam, kad įteisintų paminklosaugos įstatymų pažeidimus griaunant senamiesčio autentiką. (...) Kol nebus atimti iš tokių žmonių, o jų yra mažiausia keliolika, atestatai, tol tęsis senamiesčio autentikos griovimai", - Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Naglis Puteikis.