Dažnas didmiestyje būsto ieškantis žmogus nesupranta, kodėl jam, pačiam ieškojusiam ir be niekieno pagalbos susiradusiam nuomojamą pastogę, tenka apvalią sumelę pakloti nekilnojamojo turto tarpininkui. Jo paslaugos - atsiliepti į skambinančiojo skambutį, atrakinti atėjusiajam apžiūrėti nuomojamo būsto duris ir, galbūt, sudaryti buto nuomos sutartį, rašo "Lietuvos rytas".
Tarpininkai savo ruožtu aiškina, kad jei už paslaugas jiems mokėtų būstų savininkai, nuomininkai neišloštų - savininkai patirtas išlaidas susigrąžintų padidindami nuomos kainą.
Vilnietė Lina buto nuomai ieškojo savarankiškai – mergina pati dairėsi skelbimų internete ir laikraščiuose. Suradusi patikusį būstą ir paskambinusi nurodytu telefonu sužinojo, jog butas nuomojamas per tarpininką, už kurio paslaugas teks pakloti 400 Lt. Lina už šią sumą negavo net buto nuomos sutarties, mat šeimininkė nusprendė, kad jos nereikia.
Tuo metu Dovilė ir Gediminas, dairęsi išsinuomoti namą, kaip tik džiaugiasi tarpininkais. „Jie ne taip jautriai į viską reaguoja. Kai kalbi su būstą nuomojančia pagyvenusia moterimi, ji ima aiškinti, kaip reikia saugoti čia augančias gėles, nes ji pati jas sodino, o grindis čia klojęs pats jos vyras – neduokdie įbrėši. Be to, tarpininkai visada turi laiko aprodyti butą“, - patyrimus pasakojo Dovilė.
Jai pavyko išvengti mokesčio tarpininkui: kadangi šis negalėjo atsakyti į visus klausimus apie namą, kokie kilo naujos pastogės ieškojusiai porai, jis davė šeimininkų telefoną. Su jais Dovilė ir Gediminas sutarė dėl namo nuomos be tarpininko.
Nuomos agentūros Vilnuoma.lt atstovas Grigorijus aiškino, kad vidutiniškai visos agentūros ima vienkartinį 500 Lt tarpininkavimo mokestį. Gerokai mažesnę kainą – 150 Lt – ima nekilnojamojo turto paslaugų biurai. Tačiau, kaip teigia Grigorijus, šie biurai ieškančiajam būsto tepasiūlo sąrašą nuomojamų objektų, kurie ne visada būna laisvi.
Grigorijaus teigimu, būna atvejų, kai už tarpininkavimo paslaugas per pusę moka nuomininkai ir nuomotojai, tačiau dažniausiai visą sumą tenka pakloti nuomininkui.
Anot pašnekovo, tie objektai, už kurių išnuomojimą tarpininkavimo mokestį sumoka šeimininkai, dažniausiai būna brangesni, mat nuomotojai siekia susigrąžinti išlaidas: „Jei dėl to, kad šeimininkas sumokėjo vienkartinį tarpininkavimo mokestį būsto nuoma per mėnesį pabrangsta 150 Lt, tai per metus nuomininkui išlaidos būstui padidėja 1800 Lt.“
Todėl, pasak jo, nuomojant būstą pagal skelbimą, kuriame įrašyta, kad ieškančiajam pastogės nereikės mokėti tarpininkui, iš tiesų nuomininkas patiria didesnes išlaidas nei atsilyginęs tarpininkui.
Tačiau ne visiems butų šeimininkams priimtinos tarpininkų paslaugos. Kaunietė Stanislava, nuomojanti kambarius studentams, nesinaudoja tarpininkų paslaugomis. „O kam mums jų reikia? Ir patys galime susitvarkyti“, - sakė moteris.
Jai yra tekę turėti reikalų su tarpininkais - šie, pamatę Stanislavos skelbimą apie nuomojamą butą, yra siūlę savo paslaugas: „Bet mes gražiuoju išsiskyrėme. Su tarpininkais net nekalbu. Mūsų nuostata - nuomininkų ieškoti be tarpininkų. Mes ir buto nuomos sutartį turim, ir apie tai, kad nuomojame kambarį, studentai vienas per kitą greitai sužino. Kam mums kalbėtis su dviem žmonėmis?“.
Ji žino atvejų, kai tarpininkai už paslaugą, jog ieškos būsto nuomininkų, prašo būsto šeimininkų sumokėti mėnesio nuomos dydžio atlygį, tačiau negarantuoja, jog suras nuomininką. „Todėl duodame skelbimą ir viskas“, - sakė Stanislava.
Beata, už 290 Lt siūlanti nuomotis butą Lentvaryje, anksčiau pati dirbo nuomos tarpininke. Ji sako, kad tarpininkų paslaugomis nesinaudojanti, nes mano, kad butą už nedidelę sumą išnuomosianti ir pati. Be to, taip ji išvengs mokesčių tarpininkui už surastą klientą.
Šiuo metu Lietuvos vartotojų institutas atlieka tyrimą, kuriuo analizuoja nekilnojamojo turto tarpininkų darbą. Instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad nekilnojamojo turto nuomos agentūrose taikoma įvairi praktika: „Tačiau kad būtų galima manyti, jog ja pažeidžiamos vartotojų teisės, nėra jokio teisinio pagrindo.“
Pasak jos, didžiausias nepatogumas ieškančiajam būsto yra tai, jog tarpininkų agentūros savo tinklapiuose neišdėsto, kokias paslaugas jie suteikia. Tarkim, nenurodoma, ar bus sudaryta trišalė sutartis, o galbūt tarpininkas tik suves nuomininką ir nuomotoją. Anot pašnekovės, visą detalią informaciją tegalima gauti paskambinus telefonu.
Z.Čeponytė nesutinka, jog už tarpininkavimo paslaugas turi mokėti tik nuomotojas, nes, jos teigimu, paslaugą gauna ir nuomininkai: „Juk jis nuomojasi butą ir gauna paslaugų: atsiliepiama į jo skambučius, atsakoma į klausimus.“
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė teigė, jog jei žmogus, ieškantis buto, pasiryžo būstą išsinuomoti be tarpininkų, realiausia jam tai padaryti dairantis skelbimų, kuriuose parašyta, jog nekilnojamasis turtas nuomojamas be trečiųjų asmenų. Mat iš tarpininko prašyti šeimininko telefono galima, tačiau jokie teisės aktai tarpininko neįpareigoja šią informaciją suteikti.
„Daugiau rūpesčių vartotojams kyla ne dėl tarpininkų, o dėl būsto nuomos sutarties. Tarpininkų paslaugos ne visada būna pilnos. Kartais jie tiesiog suveda būsto šeimininką su nuomininku, tačiau nesuteikia informacijos, kokios sutarties nutraukimo sąlygos, nepaaiškina, ar šeimininkas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kartais keblumų kyla, kai paaiškėja, kad būste gyvens šeima su vaikais – ne visi nuomotojai nori įsileisti jaunas šeimas“, - "Lietuvos rytui" komentavo Z.Čeponytė, paraginusi atidžiau sudarinėti būsto nuomos sutartį.
