Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet augimo, buvusio prieš krizę, nesitiki.
Nuvylė indėlių palūkanos
Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos atsigavimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? To „Balsas.lt savaitė“ klausė NT plėtotojų bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Domo Dargio.
– Kokių NT rinkos stabilizacijos ženklų įžvelgiama?
– Pirmiausia stabilizavosi būsto pardavimo sandorių skaičius. Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje užfiksuota daugiau nei 2 500 būsto pirkimo–pardavimo sandorių. Pagal bendrovės „Eika“ projektus pardavimas taip pat yra stabilus. Nuo metų pradžios kas mėnesį parduodame per dešimt butų, iš kurių daugiausia sudaro butai „Santariškių namuose“, kadangi šiame projekte yra didžiausia pasiūla.
Kitas svarbus NT rinkos stabilizacijos veiksnys yra kaina. Naujo būsto kainos per šį pusmetį pakito nesmarkiai, vos 1–3 procentais. Vadinasi, dabartinės kainos atitinka pirkėjų lūkesčius, nes pardavimas nemažėja.
– Kas galėjo paskatinti sandorių padaugėjimą?
– Dažnai pardavimą lemia vartotojų lūkesčiai. Dauguma pirkėjų laukė kainų dugno, dalies jų vertinimu, dabar yra palankiausias metas investicijoms. Kitas svarbus veiksnys – itin mažos indėlių palūkanos bankuose. Investicija į NT yra pelningesnė nei kelių procentų indėlis banke.
Labiau domina maži būstai
– Kokie būstai dabar paklausesni: seni ar nauji?
– Toks vertinimas negali būti vienareikšmis, kadangi kiekvienas renkasi pagal poreikius ir prioritetus. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje naujos statybos butų pardavimas sudarė tik 16 proc. viso pardavimo.
Naujų būstų pasiūla šiuo metu yra daug kartų mažesnė nei senos statybos, todėl ir pardavimo skaičius didėja lėčiau. Taip pat pirkėjams svarbi kaina, nes senos statybos būstai yra pigesni. Perkamiausi senos statybos būstai yra iki 30 kv. m, o naujos statybos butų tokios kvadratūros beveik nėra. „Eika“, įvertinusi tokią paklausą, klientams jau gali pasiūlyti tokio tipo nedidelių, apie 30 kv. m ploto, butų.
– Kokių būstų pasiūla didesnė?
– Didesnė yra senos statybos būstų pasiūla, tačiau konkrečių skaičių negalėtume įvardyti. Šiuo metu Vilniuje parduodama daugiau nei 1 500 naujos statybos butų baigtuose ir baigiamuose statyti namuose. Naujų butų pasiūla per metus sumažėjo net 33 procentais. Pasirinkimo galimybės pirkėjams mažėja nuolat, ypač jei nepapildoma naujų būstų projektų pasiūla.
– Ar esama naujų NT projektų? Kiek NT turi bankai?
– Naujų projektų beveik nėra, daugiausia atnaujinama jau pradėtų kvartalų plėtra. Tai gali būti vienas namas, bet jokiu būdu ne naujos gyvenvietės. Šįmet bus statomi tik pavieniai namai naujuose kvartaluose. Apie bankams priklausantį NT sunku pasakyti, tačiau bankai tikrai nėra suinteresuoti periminėti ir kaupti NT, nes jie pinigus uždirba ne iš butų ar namų pardavimo.
Derėtis nebe taip paprasta
– Ar lanksčios pirkėjų ir pardavėjų derybos? Kieno pusėje dabar didesnė persvara?
– Šiandien derybų sezonas jau pasibaigęs, nes, sumažėjus būsto pasiūlai, pirkėjai nebeturi tokio plataus pasirinkimo asortimento. Prieš gerą pusmetį buvo normalu tikėtis 10–20 proc. nuolaidos, tačiau šiuo metu nuolaidos taikomos tik pavienių projektų. Kokybiškų projektų pardavimo apimtys išlieka stabilios, todėl skatinti pardavimą nuolaidomis nebūtina.
– Daugiau perkama per bankus ar tiesiogiai, pavyzdžiui, iš bankų atsiėmus indėlius, kitų santaupų?
– Dauguma klientų, perkančių ekonominės klasės būstą, dalį lėšų skolinasi iš bankų. Prestižinių butų pirkėjai yra labiau linkę būsto įsigijimą finansuoti savo lėšomis. Taip pat savas lėšas investuoja dažniausiai tie, kuriems perkamas būstas yra antras ar trečias, kitaip sakant – investicija.
Kilimas turi būti „sveikas“
– Ar reikalingas toks rinkos augimas, koks buvo iki krizės? Ką jis rodytų?
– Daugėjantys butų sandoriai – teigiamas veiksnys, rodantis vartotojų lūkesčių atsigavimą. Vis dėlto staigus augimas sukeltų chaosą. Naujos statybos vyksta vangiai, o išaugusi paklausa sukeltų pasiūlos stygių ir dirbtinai priverstų kilti kainas. Labiau sveikintinas scenarijus – natūralus kainų ir sandorių skaičiaus didėjimas, pagrįstas stiprėjančia Lietuvos ekonomika.
TIK FAKTAI
„Ober-Haus“ duomenimis, antrąjį 2010 metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo būsto kainų kritimo pradžios – tik 0,5 procento.
Registrų centro negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta apie 22 proc. daugiau būsto pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Vilniuje jau įregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš NT plėtotojų parduota arba rezervuota apie 670 naujų butų, tai 47 proc. daugiau nei per 2009 metų pirmąjį pusmetį. Naujų butų pasiūla per metus baigtuose projektuose Vilniuje sumažėjo 33 procentais.
Pagal bendrovės „Rait“ atliktą apklausą, 93 proc. iš 1 000 apklaustų respondentų neketina artimiausiu metu pirkti būsto.
