Portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita dalinasi savo būsto nuomos istoriją, kurią ji pradeda apgailestavimu, kad „pakliuvo į nuomotojo pinkles“.
Teko nutraukti sutartį
Vilniuje gyvenanti ir dirbanti Jurgita papildomai darbuojasi ir vienoje Klaipėdos ligoninių, todėl ten jau aštuonerius metus nuomojosi būstą iš to paties asmens. Vis tik šiemet moteris nusprendė nuomos sutarties nepratęsti, nes buto šeimininkas nusprendė padidinti nuomos kainą.
Jurgitos nuomos sutartis baigėsi šių metų kovo 31 dieną, tačiau bendru sutarimu su šeimininku moteris sutartį nutraukė dar kovo 15 dieną, nes šeimininkas rado naujus nuomininkus.
„Sutartį nutraukėm, buvo paskaičiuotas mokesčių balansas, pervestas man depozitas ir nuomos permoka už laikotarpį kovo 15–kovo 31 dienomis, kadangi nuomą buvau apmokėjus į priekį“, – laiške tv3.lt rašė Jurgita.
Skaitytojos teigimu, šeimininkas po sutarties nutraukimo pasiliko kiek daugiau nei 20 eurų „galutiniams likučiams suvesti“, kuomet ateis sąskaita už komunalines paslaugas už kovo mėnesį.
Gavus sąskaitą paaiškėjo, kad Jurgita šeimininkui liko skolinga dar 63 centus, kuriuos susitarė grąžinti susitikus akis į akį, kai moteris lankysis Klaipėdoje.
Netikėta skola
Tačiau balandžio 15 dieną Jurgita gavo būsto šeimininko laišką, kad esą yra neapmokėjusi sąskaitos, kuri buvo išrašyta daugiau nei prieš metus – 2018 metų kovo 2 dieną.
„Pradėjau ieškoti, kas tuomet buvo, ir pagal SMS atsekiau, kad tą dieną buvom susitikę gyvai, automobilyje prie mano darbo, nutraukėm buvusią ilgalaikę sutartį, ir sudarėm naują terminuotą, kadangi ir tada kilo nuomos kaina. Ir tam, kad man butų pritaikyta 20 eurų nuolaida už nuomą, nuomotojas pasiūlė pasirašyti metinę naują sutartį“, – prisiminė Jurgita.
Moteris teigia tąkart grynais šeimininkui sumokėjusi 226 eurus ir 91 centą, tačiau nepasiėmė jokio kvito ar išrašo apie sumokėtą sumą.
„Bet, buvo grąžintas depozitas 175 eurų, sutartis nutraukta, kas pagal sutarties punktą dėl depozito gražinimo, kaip ir įrodo, kad aš neskolinga... Tuomet buvo sudaryta nauja sutartis su didesne nuomos suma. Tas pats depozitas 175 eurų buvo sumokėtas iš naujo su nauja sutartimi ir buvo į sutartį įrašyta prievolė su sekančiu mokėjimu padaryti 31 eurų pavedimą depozito papildymui. Naują sąskaitą su tuo 31 eurų papildymu apmokėjau kovo 23 dieną“, – pasakojo skaitytoja.
Jurgita piktinasi, kad praėjus daugiau nei metams būsto šeimininkas iš jos reikalauja padengti skolą, už kurią ji jau yra sumokėjusi.
„Pagal jį, aš nemokėjau grynais, nes neturiu kvito ar pasirašyto kito dokumento... Tačiau, ar per tą laikotarpį pasirašyti su sutarties nutraukimo aktai su depozito gražinimu nėra pakankamas dokumentas, įrodantis, kad skolų neturiu?“, – klausė moteris.
Savo skolą šeimininkui turėjo sumokėti iki balandžio 19 dienos, antraip būsto savininkas kreipsis į teismą.
Įžvelgia nuomotojo kaltę
Su Jurgitos nupasakota situacija susipažinęs Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Bernardas Preikšaitis pažymi, kad Civilinis kodeksas numato, jog nuomos mokesčio dydis yra viena esminių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygų.
„Šalys, vykdydamos bet kokią sutartį, privalo vadovautis bendraisiais sutarčių vykdymo principais, bendradarbiauti bei kooperuotis. Nuomotojas, pranešdamas apie nesumokėtas sumas po daugiau nei vienerių metų, nesielgia sąžiningai. Atsižvelgiant į santykių pobūdį ir į tai, jog šiuo atveju butas buvo nuomojamas komerciniais tikslais, o nuomos mokestis – esminis sutarties dalykas, nuomotojas nepagrįstai ilgą laiko tarpą nepranešė apie galimai nesumokėtą nuomos mokestį“, – atsakyme tv3.lt rašė B. Preikšaitis.
Teisininkas atkreipia dėmesį, jog Civiliniame kodekse taip pat numatoma, kad būtent nuomotojas turėtų išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinamas nuomos mokesčio sumokėjimas.
„Nuomos sutarties nutraukimas ir jos nutraukimo patvirtinimas tiek nuomotojo, tiek nuomininko parašais reiškia, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Tai, jog nuomotojas nutraukdamas sutartį nenurodė sutarties vykdymo trūkumų, reiškia, jog pagal Civilinio kodekso 6.123 straipsnį pareiga įrodyti, kad nuomininkas nesumokėjo nuomos mokesčio tenka pačiam nuomotojui“, – teigė B. Preikšaitis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog būtent nuomotojas turi pareigą patvirtinti apie tinkamą nuomos mokesčio sumokėjimo faktą, o sutarties nutraukimo faktas lemia, jog 2018 m. nutraukta nuomos sutartis buvo įvykdyta tinkamai.
VU Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą: www.teisesklinika.lt.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
