Kamilė Šulcaitė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt
Šį kartą LRT televizijos laida „Pinigų karta“ pasidomėjo, kurie Vilniaus rajonai gyventojams patraukliausi, kurie geidžiamiausi, o kur realiai žmonės gali įpirkti būstą.
Senamiestis – svajonių rajonas, bet ne kiekvienam prieinamas
Pagal patrauklumą, be jokios abejonės, ekspertų vertinimais, nugalėjo sostinės Senamiestis.
„Senamiestis yra pati seniausia miesto dalis. Ji žavi romantiškumu, architektūra, pačiu trumpiausiu atstumu iki miesto centro. Manau, kad jauniems žmonėms emociškai tai labai didelis prioritetas, o vyresniems žmonėms tai gali sietis su patirtimi, atsiminimais“, – kalbėjo „DNB būsto“ nekilnojamojo turto brokerė Andželika Glavdel.
„Vis dėlto tai miesto centras, ten daug traukos vietų, kultūros objektų, puikiai išvystyta socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, pasilinksminimo vietos, maitinimo įstaigos, sutvarkytos gatvės, gan patraukli aplinka“, – pastebi Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
REMAX nekilnojamojo turto brokeris Tomas Ignatavičius pastebi, kad Senamiestyje naujų būstų pasiūla ribota, o tai lemia jų vertę: „Senamiestis jau kelis šimtus metų toks. Jis nei padidės, nei sumažės. Ten labai ribota naujų būstų pasiūla, tad natūralu, kad jis turi vertę.“
Gyvenimu sostinės širdyje negali atsidžiaugti ir dažnai po pasaulį keliaujantis Darius Tolušis. Jis tikina, jog gyvenant čia praktiškai ir automobilio nereikia.
„Man svarbiausia yra patogumas. Kadangi apie 150–180 dienų per metus praleidžiu komandiruotėse, svarbu, kad būtų paprasta pasiekti oro uostą. Smagu, kad nereikia valandą važiuoti į darbą. Per dieną sutaupau dvi valandas, kurias kiti sostin4s gyventojai praleidžia spūstyse“, – pastebi jis.
Nekilnojamojo turto brokerė A. Glavdel teigia, kad rinkdamiesi būstą Senamiestyje, žmonės atsižvelgia į tai, kad čia jį lengviausia parduoti ar išnuomoti: „Manau, kad žmonės, rinkdamiesi vietą, tą žino ir natūraliai renkasi populiariausią ir svajone tapusį rajoną.“
„Viskas pasiekiama ranka: darbas, laisvalaikio praleidimo vietos, draugai, pažįstami, oro uostas, autobusų ar geležinkelio stotis“, – senamiesčio privalumus vardijo D. Tolušis.
Nors dauguma sostinės gyventojų ir išrinko Senamiestį pačiu patraukliausiu rajonu, tačiau, pasak nekilnojamojo turto brokerių, gyvenimas čia jau yra didelė prabanga.
„Gyventojų perkamoji galia yra ribota. Dar nedaug skolinamasi iš banko, nes gyventojai dėl krizės padarinių tai daryti dar prisibijo. O turtingų klientų, kurie galėtų įsigyti bustą senamiestyje, skaičius nėra didelis. Negalima sakyti, kad sandoriai nevyksta, bet ir pasiūlos nėra labai daug“, – sako „In real“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Anot A. Glavdel, senamiestis pasižymi vienomis aukščiausių šildymo kainų.
„Populiariausias senamiestyje yra butas su autonominiu šildymu, kur kiekvienas turi dujinį katilą ir gali reguliuoti šilumos kiekį. Tokie butai yra brangesni ir greičiausiai parduodami“, – sakė ji.
„Dabar viską lemia kaina, tai, ką žmogus gali sau leisti, kokie yra jo poreikiai, pagal tai dėliojasi ir jo prioritetai“, – teigia nekilnojamojo turto brokeris T. Ignatavičius.
„Jeigu žmogus gyvena sename name senamiestyje, šildymo kainos, aišku, yra didesnės, nei gyventiesiems Justiniškėse ar Pašilaičiuose“, – pripažįsta D. Tolušis.
Taigi, kad ir labai daug yra trokštančiųjų gyventi senamiestyje, deja, ne visi tai gali sau leisti, nes būsto kainos yra vienos didžiausių visame mieste, o ir statomų naujų gyvenamųjų nėra labai daug.
Jaunos šeimos renkasi Naujamiestį
Antru pagal patrauklumą ir gyvenimo kokybę buvo išrinktas Naujamiestis.
„Naujamiestis yra ta vieta, kuri labai išsiskiria. Čia gali būti ir labai pigu, ir labai brangu“, – teigia „DNB būsto“ nekilnojamojo turto brokerė A. Glavdel.
Anot A. Antanavičiaus, žvelgiant į statistiką, populiariausi yra arti centro esantys rajonai: „Galbūt daugiau žmonių norėtų įsigyti būstą pačiame centre – senamiestyje ar Žvėryne, bet kainų lygis ten didesnis, tad potencialus pirkėjų ratas, kuris gali nusipirkti būstą ten, yra mažesnis.“
Kaip pastebi A. Glavdel, Naujamiestį renkasi jaunos šeimos, mėgstančios aktyviai leisti laisvalaikį, mat jas vilioja didžiausių šio rajono privalumų – Vingio parkas.
„Jaunos šeimos nori gyventi netoli darbo ir žaliosios zonos. Naujamiestis, Žvėrynas ribojasi su Vingio parku. Tai aktualu sportuojantiems“, – teigė ji.
Naujamiestyje, Algirdo gatvėje, gyvenantis Egidijus Linkus savo gyvenimu čia taip pat yra patenkintas. Šildymo kainos, anot jo, taip smarkiai, kaip senamiestyje, nesikandžioja, o ir iki centro – vos kelios minutės.
„Gyvenu čia trejus metus. Pagrindiniai privalumai – centrą pėsčiomis galima pasiekti per 10 minučių, vasarą dviračiu prireikia vos dviejų. Susisiekimas idealus net tuo pačiu dviračiu, automobilio nereikia“, – sako E. Linkus.
„Yra prestižinis Naujamiestis – M. K. Čiurlionio, Kalinausko, Suvalkų, Putino gatvės. Bet yra ir kita dalis – Žemaitės, Savanorių, Pietario gatvės, kuri mažiau patraukli ir pigesnė. Tačiau Naujamiestis vadinamas labai perspektyviu rajonu, jis vystomas, vykdomi nauji projektai“, – kalbėjo „DNB būstas“ nekilnojamojo turto brokerė A. Glavdel.
„Prieš aštuonerius metus, kai atvažiuodavau pas draugą, čia buvo pakankamai apleistas rajonas. Nepaisant to, kad vieta gera, policijos čia nebūdavo matyti, nusikalstamumas buvo daug didesnis. Padėtis gerėja kiekvieną dieną – statomi nauji pastatai, rajonas atsigauna“, – pastebi E. Linkus.
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo A. Antanavičiaus teigimu, Naujamiestį galima pavadinti vienu perspektyviausiu ir labiausiai besivystančiu mikrorajonu.
„Vis daugiau vystytojų atranda šį rajoną – vykdomi nauji projektai, vyksta konversijos procesai, kada senos statybos pramoniniai pastatai verčiami loftais, pakankamai kokybiška gyvenamąja erdve“, – sako jis.
Ekspertų teigimu, ši sostinės dalis vis labiau populiarėja, plečiasi, atsiranda daug naujos statybos namų, todėl vis daugiau jaunų šeimų keliasi čia gyventi.
Būstai Antakalnyje vilioja vyresnio amžiaus pirkėjus
Trečiojoje vietoje pagal ekspertų ir žmonių apklausas atsidūrė Antakalnio rajonas. Tiesa, Žvėrynas taip pat surinko panašius įvertinimus.
„Jis tikrai populiarus, jį rinktis linkę pagyvenę žmonės. Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa, kuri parodė, kad didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių, rinkdamiesi geriausią rajoną, pasirinko Antakalnį. Ten gyveno daug įžymių žmonių, ten daug žalumos. Pakankamai geras atstumas iki miesto centro, bet nėra daug naujos statybos projektų. Ir kainos pakankamai aukštos“, – pastebi nekilnojamojo turto brokerė A. Glavdel.
„Antakalnis ir Žvėrynas pasižymi nedideliu atstumu iki miesto centro, patogia transporto sistema, taip pat labai gausiu želdynų kiekiu“, – priduria Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius A. Blotnys.
Žalumą ir patogų susisiekimą, kaip didžiausius Antakalnio privalumus, vardija ir REMAX nekilnojamojo turto brokeris T. Ignatavičius.
„Antakalnis irgi patogus dėl to, kad ten daug gamtos, žalumos. Vienas iš svarbių dalykų – susisiekimas. Nors Vilniuje transporto infrastruktūra sutvarkyta, bet realiai, kai žmonėms kiekvieną dieną reikia vežioti vaikus, tai šeimos smarkiai žiūri, kad būtų patogu pasiekti darželius, mokyklas, kad būtų galima naudotis visuomeniniu transportu“, – kalbėjo jis.
Antakalnio mikrorajone gyvenantis ir miesto centre dirbantis muzikantas Tomas Ramančiūnas pripažįsta, kad geresnės vietos už Antakalnį ir negalėjo surasti, nes butų kainos čia nėra užkeltos, o susisiekimas su centru tiesiog puikus.
„Aš mėgstu važiuoti dviračiu, o ir pėsčiomis atstumas iki centro nėra didelis. Atstumo atžvilgiu Antakalnis man yra priimtiniausias“, – sako jis.
Anot T. Ignatavičiaus, rinkdamasis mikrorajoną, pirkėjas turi įvertinti savo poreikius: „Pats sau turi atsakyti, ko man iš tiesų reikia: ar man šiandien patogiau, kad būtų daugiau gamtos, bet kažką prarandu su vieta ir laiku, ar vis dėlto svarbiau, kad būtų šalia parduotuvė“, – kalbėjo brokeris.
„Antakalnyje pramogų nėra tiek jau daug, bet šalia Šiaurės Miestelis, ir pats centras netoli. Būstą čia pirkau ir dėl to, kad iki Pavilnių regioninio parko – lygiai vienas kilometras“, – pasakoja T. Ramančiūnas.
Taigi, kaip matyti lentelėje, vertinant infrastruktūrą, žaliąsias erdves, būsto bei šildymo kainas, šie minėtieji rajonai užima pirmąsias pozicijas. Tačiau viskas, anot ekspertų, yra nulemta ekonominių sąlygų, todėl net ir labai centre norintys gyventi žmonės ne visada gali sau tai leisti.
„Analizuodami 2012 metų statistiką, mes matome, kad populiariausi rajonai pagal sandorių skaičių buvo Naujamiestis, antroje vietoje – Žirmūnai, trečioje – Pašilaičiai. Pašilaičiai galbūt iškrenta iš to konteksto, kad yra toliau miesto centro, tačiau yra toks tarsi paradoksas, kad naujos statybos būsto Pašilaičiuose kaina yra panaši kaip senos statybos būsto kaina arčiau centro. Taigi daug pirkėjų konkuruoja tarp seno ir naujo segmento“, – sako „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas A. Antanavičius.
Kur slypi Vilniaus juodosios skylės?
Dėl patraukliausių sostinės rajonų abejonių nekyla niekam. Tačiau yra ir tokių, kuriuos galėtume pavadinti juodosiomis skylėmis.
„Turime tokius probleminius rajonus, kur reiktų įdėti daug lėšų ir pastangų, kad jie taptų patrauklesni. Iš tokių rajonų – Naujininkai, Naujoji Vilnia, seno statybos Žirmūnų dalis“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius A. Blotnys.
„Šie rajonai sovietmečiu pastatyti kaip pigūs būstai žemesnio išsilavinimo žmonėms, darbininkams. Jų suplanavimas, pastatų išdėstymas, vidaus erdvės, kiemai padaryti pačiais paprasčiausiais ir pigiausiais metodais“, – pastebi SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis.
„Nereikėtų galvoti, kad renovavus tų rajonų pastatus, pasikeis gyvenimo stilius, pasikeis gyventojai. Taip tikrai nebus. Norint, kad rajonas atsigautų, kad įgautų naują kvėpavimą, reikia jam bandyti suteikti socialinę įvairovę, kad ten apsigyventų įvairių socialinių sluoksnių gyventojai“, – priduria jis.
Deja, pasak ekspertų, jaunos šeimos, jauni žmonės į tokius rajonus keltis nenori, nes tai, jų manymų, vis dar nesaugios ir nemodernios Vilniaus teritorijos.
„Reikia sutvarkyti gatves, želdynus, įrengti apšvietimą, vaizdo kameras, kad būtų kontroliuojama kriminogeninė situacija, iš esmės renovuoti pastatus. Mes važiuojant iš oro uosto matosi, kad bendrabučių architektūra miesto tikrai nepuošia“, – teigia A. Blotnys.
„Žmonės ieško modernesnio suplanavimo, kad atitiktų šiuolaikinės šeimos modelį, ieško erdvės bendravimui, ieško patogesnių sanitarinių mazgų, ieško saugaus kiemo, saugios erdvės pažaisti vaikui. Viso to šie rajonai negali pasiūlyti. Priešingai, jie tampa socialiai silpnesnių sluoksnių traukos rajonais“, – pasakojo M. Pakalnis.
Anot „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo A. Antanavičiaus, pietinę miesto dalį, esančią žemiau Naujininkų, o iš dalies ir pačius Naujininkus, galima priskirti prastesnį įvaizdį turintiems mikrorajonams: „Matome, kad ir sandorių ten vyksta labai nedaug, ir vystytojai nesiveržia statyti.“
„Ten reikia kompleksinės renovacijos, tačiau reikia įvertinti, kad daugelį pastatų iš principo nepasimoka renovuoti. Jauni žmonės ten keltis nenorės, vaikų auginti jie ten nenorės. Jie ieško kitokios buto struktūros, kitokios kiemų struktūros. Tad jų ateitis yra pakankamai miglota“, – mano M. Pakalnis.
Apibendrinant visus ekspertų įvertinimus, darosi aišku, jog nemažai sostinės rajonų pasenę, ir jauni žmonės arba keliasi gyventi į centrą, arba jau visai į periferines zonas. Kad aplink centrą išsidėstę rajonai atsigautų, reikia ne tik būstų fasadų, bet ir jų vidaus renovacijos, ir, žinoma, socialinės kaitos.
