Šiemet norintiems gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.
Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, kovo mėnesį buvo patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
Jis šiemet šiek tiek kilsteltas. Universitetuose bus 3,6, o kolegijose – 2 balai. 2017 metais universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo.
Pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą abiturientai, šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas); užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas).
Matematikos brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, išskyrus besirenkančius humanitarinius mokslus – jie matematikos egzaminą turi būti išlaikę ne mažesniu negu 16 balų įvertinimu.
Iš 14 liks 9 aukštosios mokyklos
Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje numatoma, kad dabar veikiantys 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.
„Keičiama studijų kokybės užtikrinimo sistema skatina aukštąsias mokyklas išryškinti savo stipriąsias puses ir į jas koncentruotis. Atlikus slenkstinį studijų krypčių vertinimą 2018 m. priėmime aukštosios mokyklos galės siūlyti tik studijų programas, kurios peržengia studijų kokybės kartelę, tad moksleiviai galės jas drąsiai rinktis. Prognozuojame, kad studijų programų dubliavimas ir toliau mažės,” - tv3.lt teigė Švietimo ministerijos atstovai.
Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Lietuvos sporto universitetą siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Lietuvos edukologijos universitetas nuo 2018 m. priėmimo nebevykdys. Dabartiniams jo studentams bus sudarytos galimybės baigti studijas Vilniuje, o Vytauto Didžiojo universitetas toliau plėtos pedagogines studijas Kaune.
Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, jog šios permainos stojantiesiems neturi įtakos. Esą studijų kryptys neišnyko, tiesiog sumažėjo jas siūlančių įstaigų.
„Per daug triukšmo sukelta. Tos programos gana dažnai dubliuojasi, tad jeigu sumažėjo institucijų skaičius teikiančių tam tikras programas, tai vargu ar stojančiajam tai ką nors reiškia. Programos juk neišnyko. Jas siūlys nebe dešimtys, o tik kelios įstaigos. Tai padės racionaliau naudoti valstybės lėšas,“ - įsitikinęs P. Žiliukas.
Pasikeitė valstybės finansuojamų vietų paskirstymas
Šiemet pirmą kartą įvedamas pasirenkamasis brandos darbas. Jį rengti pasirinko daugiau kaip 200 abiturientų. Brandos darbo rezultatas gali praversti stojant į aukštąsias mokyklas. Jei brandos darbas bus įvertintas 9 ar 10, stojančiajam bus papildomai skiriama 0,25 konkursinio balo.
„Brandos darbas duos ne daug naudos. Nedaug kas bandė jį rašyti, vertinimas yra griežtas, nacionalinis egzaminų centras užsiėmė ir pervertinimu. Tad po jo papildomais balais galės džiaugis tik tie, kurie gavo ne mažiau 9 balus. Tad nedaug asmenų galės pasididinti konkursinį balą,“ - tikino P. Žiliukas.
Anot pašnekovo, svarbiausia ir geriausia šių metų naujiena stojantiesiems yra tai, kad radikaliai pasikeitė valstybės finansuojamų vietų paskirstymas.
„Pačiam net sunku patikėti tuo, nors turiu ilgą patirtį. Valstybė skiria dabar tiek nemokamų vietų, kad jų užtenka visiems, kurie perkopia nustatytą slenkstį. Tik tai nereiškia, kad tai galios visose sferose. Tam tikro ribojimo sulauks kai kurios kryptys, kur valstybė negali gaminti perprodukcijos. Tai medicina, teisė, politikos mokslai. Bet žymiai didesnis krypčių skaičius neturės ribojimo. Tai technologijos, gamtos mokslai, kai kurie socialiniai mokslai, pedagogika,“ - tv3.lt sakė P. Žiliukas.
Tad stojantiems į universiteto, teks perkopti 3,6 balo, kolegijose – 2 balus. Išlieka ir kiti rodikliai: norint studijuoti universitetuose riekia būti išlaikius lietuvių kalbos ir užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą, o matematikos egzamino surinkti ne mažiau 25 balų, išskyrus menines studijų kryptis.
„Valstybė beveik pustrečio tūkstančio padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių. Tad sumažėjus stojančiųjų skaičiui, mažėjant ir abiturientų skaičiui, vietų turėtų pakakti. Tai itin svarbu kalbant apie regioninę politiką.
Iki šiol gaudavosi taip, kad šalies regionuose gyvena daugiau neturtingų šeimų. Tai tam asmeniui, jei jo egzaminų balai žemesni, tenka rinktis žemesnio lygio mokyklą, o ir joje likdavo tik mokama vieta. Tad taip pat būdavo žiūrima kur studijų kaina mažesnė. Tad neatsitiktinai vadyba tapo tokia populiari: dėl mažesnės studijų kainos. Ji kone dvigubai mažesnė lyginant su technikos mokslais,“ - teigia pašnekovas.
Anot P. Žiliukas, valstybėje liks klausimas, kaip užtikrinti proporcingą paskirstymą stojančiųjų valstybei naudingos raidos linkme.
Nemokamos studijų vietos
Vyriausybės programoje numatyta studentams, peržengiantiems minimalius reikalavimus ir priimtiems į studijas valstybei svarbiose srityse, kur galimas specialistų poreikio planavimas, garantuoti nemokamą studijų vietą.
Siūloma, kad valstybės finansavimą 2018 metais gautų apie 16,9 tūkst. universitetų ir kolegijų studentų, tai 2,4 tūkst. daugiau nei pernai (2017 metais – 14,5 tūkst. studentų). Prognozuojama, kad tiek stojančiųjų peržengs mažiausio stojamojo konkursinį balo kartelę.
Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 m. siūloma skirti 9,628 mln. eurų, tai 1,245 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta 2017 metais (8,383 mln. Eurų).
Numatoma, kad valstybės finansavimą studijoms galės gauti 3 808 stojantieji į magistrantūrą, 477 doktorantai, 406 rezidentai ir 185 stojantieji į pedagogikos profesines studijas.
