Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako prašysiantis Valstybės saugumo departamento (VSD), kad jis padėtų parlamentui nustatyti, kuriomis kryptimis reikėtų aiškintis galimus politikų pavojingus ryšius su Rusija.
„Prašysiu VSD vadovybės, kad ji mums padėtų išsiaiškinti kryptis, kuriomis mes turime eiti. Mes nenorėtume įklimpti į didelius istorinius tyrimus, (...) bet jeigu yra tokios problemos, negalima nusišalinti ir tokį tyrimą teks gilinti“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Seimas antradienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad M.Bastys palaikydamas ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais ir Rusijos žvalgybos pareigūnais veikė prieš Lietuvos interesus.
Artimiausiu metu darbą turėtų pradėti M.Basčio apkaltos komisija. Ji iki gegužės vidurio turi pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti minėtam Seimui nariui apkaltą.
M.Bastys teigia, kad tai buvo šališkas politinis tyrimas, jame dominavo partinis suinteresuotumas. Jis teigia, kad su „Rosatom“ atstovais buvo kelis kartus susitikęs, norėdamas išsiaiškinti situaciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Politikas tikino nežinojęs, kad kiti asmenys, su kuriais bendravo, yra siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Valstybės saugumo departamentas M.Bastį dėl bendravimo su kai kuriais asmenims buvo įspėjęs 2006 metais.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė BNS sakė, kad trečiadienio interviu Seimo pirmininkas neturėjo minty konkrečios apkaltos komisijos veiklos, o išsakė poziciją, jog VSD turėtų pateikti duomenis apie pavojingus politikų ryšius, ypač paaštrėjus politikų abipusiems kaltinimams dėl praeities veiklos.
Vėliau Seimo pirmininkas V.Pranckietis žurnalistams Seime sakė, kad mintis prašyti VSD medžiagos kilo po Seime vykusių diskusijų dėl M.Basčio ryšių tyrimo.
„Seimo plenariniame posėdyje buvo svaidymųsi visokiais kaltinimais, jei jie turi pagrindo, mes negalime nereaguoti. Tada mes su (NSGK) komiteto pirmininku V.Baku (aptarėme), priėjau ir paklausiau, ar mes neturėtume reaguoti ir pabandyti tai, kas būtina, pakelti, kas dar nestudijuota, kad ir VSD. Sutarėme, bet kol kas nieko konkretaus, kad jei reikia ką nors ištirti, reikia ištirti. Tik mums reikėtų, kad VSD padėtų susiformuluoti užduotį tikslesnę“, – sakė V.Pranckietis.
Seime antradienį svarstant išvadas dėl M.Basčio Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius pareiškė, kad kai kurie VSD medžiagoje nurodyti epizodai turėtų būti tiriami plačiau.
„Apmaudu, kad tyrimas neišsiplėtė į kitus viešai skelbiamus duomenis, neišsiplėtė patikrinti kitą informaciją, ar sisteminis atskirų politikų įsteigtų (įstaigų), ir šiandien esančių Seime, ir ženklus finansavimas iš schemoje įvardintų asmenų, vadovaujamų su jais susijusių juridinių asmenų, (nėra) grėsmė nacionaliniam saugumui. Aš manau, kad yra didelė grėsmė nacionaliniam saugumui, kai čia, parlamente, esančio asmens įsteigtai viešajai įstaigai su šiais asmenimis siejami juridiniai asmenys perveda šimtus tūkstančių litų, mano nuomone, tai grėsmė nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo V.Gailius.
„Palaikydamas NSGK išvadas aš parlamentui siūlau sugrįžti į platesnį tyrimą ir ištirti tuos asmenis, kurie gavo savo įsteigtiems juridiniams asmenims, viešosioms įstaigoms, ženklų, sisteminį finansavimą, nes aš neįsivaizduoju finansavimo be sisteminių nuolatinių ryšių ir susitikimų. Net neabejoju, kad VSD turi tuos duomenis, kokioms politikų įsteigtoms viešosioms įstaigoms buvo skiriamas finansavimas, o tada turbūt mes paklausime ir tų politinių partijų vadovų, kaip jie vertina ir ar neverta prisiimti politinės atsakomybės“, – kalbėjo liberalas.
