Simona PUŽAITĖ „Greitai mūsų čia nebebus, todėl prekėms taikome 40 proc. nuolaidą“ – pakabintas skelbimas ir dar nupieštas liūdnas veidukas. Uždaroma dar viena parduotuvė Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare. Verslas prestižinėje vietoje sekasi ne visiems. Jauni įsikūrusių įmonių vadovai kooperuojasi ir tiki – bulvaras tikrai atgis.
Pelną „suvalgo“ šildymas
Einame pagrindine pėsčiųjų gatve nuo vieno galo iki kito. Artėjant prie aukščiausio bulvaro pastato – „Šiaulių“ viešbučio – tuščių patalpų gausėja, pūpso užsilikęs neveikiantis kioskas.
„Esu žmogus-orkestras“, – šypteli kitapus universiteto Dailės galerijos veikiančios dėvėtų drabužių parduotuvės savininkė ir pardavėja Agnė Rekienė. Ant prekystalio – kompiuteris su sklindančiais „Skype“ garsais. Pirkėjų nėra.
„Sudėtinga, – apibūdina verslo situaciją. – Daugiau žmonių užsuka vasarą ir pietų metu. Gana miręs reikalas. Apie konkurenciją negalvoju. Jei pradėsiu galvoti – tikriausiai nupliksiu“.
Pasak A. Rekienės, pietiniame rajone patalpas išsinuomoti brangiau nei centre. Už nuomą bulvare kas mėnesį savininkė moka 1000 litų. Žiemą visą pelną „suvalgo“ dujinis šildymas.
Per trejus metus savininkė keletą kartų svarstė uždaryti parduotuvę ir ieškoti kitų savirealizacijos būdų.
Jos nuomone, dėvėtų drabužių parduotuvių bulvare daugėja, nes yra paklausa. Žmonės perka, tik ne visi drįsta tai pripažinti.
„Pas mane šalia rūbų yra paveikslų – kaip ir nesiderina. Atėjęs rūbo, pirkėjas užkliūva už neįprasto daikto. Parduotuvės inovatyviomis idėjomis galėtų pritraukti platesnio spektro klientų“, – svarstė verslininkė.
Dirba iš idėjos
Mėsos krautuvėje – eilė. Vitrinoje kilnodama vištienos filė pardavėja Diana sako, kad įsidarbinti kitokio pobūdžio parduotuvėje bulvare – rizikinga. Neramu, ar nebankrutuos. Darbdaviai nori įdarbinti tik puse etato, ieško jaunos.
Netoliese esančios medinių vaiko kambario interjero detalių parduotuvės „Bitytė“ savininkės Nilvitos Bitienės teigimu, norint išgyventi reikia ne tik laukti į parduotuvę užsukančio kliento, bet ir dalyvauti verslo parodose, reklamuotis. „Kol kas dirbu iš idėjos“, – sako ji.
„Dirbdama supratau, koks didelis žmonių srautas emigravęs. Gaila, bet prieš Kalėdas dauguma močiučių pirko dovanas vaikams į Airiją, Angliją“, – gyvenimo pokyčius mato N. Bitienė.
Jos manymu, Šiaulių valdžia jaunų verslininkų nepalaiko.
„Interneto puslapyje rašė, jog kompensuos naujai įsteigtai įmonei steigimo išlaidas. Nuėjau į Savivaldybę, bet man pasakė: viltis – durnių motina – galit tikėtis, bet realiai nieko negausit...“, – nemalonią patirtį prisiminė N. Bitienė.
Verslininkai inicijavo šventę
„Reikia gaivinti bulvarą – tai viena priežasčių, kodėl čia atėjome“, – tvirtina prieš pusmetį bulvare įsikūrusios reklamos agentūros „Gorila“ vadovas Edgaras Piščikas.
Įmonė žmogiškaisiais ištekliais prisidėjo prie „Šiaulių naktų“ organizavimo, šiemet inicijavo Užgavėnių šventę, kuri suvienijo greta įsikūrusius verslininkus. Kavinės praeivius vaišino blynais, kava.
„Reikia kuo daugiau kūrybingų žmonių įtraukti į veiklą, iniciatyvos ir noro. Galima bulvarą atgaivinti su daug mažiau lėšų, negu priskaičiuoja valdininkai“, – mano E. Piščikas.
Kavinaičių simbiozė
Gyviausia bulvaro atkarpa – su kavinėmis. Įsispraudęs tarp kavinių nišoje su istorinės gėlių parduotuvės freska – sumuštinių baras „Gimme“. Šioje vietoje verslas nuolat keičiasi – dar prieš metus buvo įsikūrusi mėsos parduotuvė.
„Tikėkimės, mes nepabėgsime“, – šypsosi prieš penkis mėnesius įkurto baro savininkės, seserys Gitana Uptienė ir Ieva Matuzienė. Verslininkės tikina, jog aplinkinių kavinių konkurencijos nejaučia. Priešingai – apsuptis yra traukos centras, iš daug magnetukų – vienas didelis magnetas.
Moterys stengiasi bendradarbiauti su kaimynais, pavyzdžiui, sumuštiniams gaminti savaitgalį iš kampinės delikatesų parduotuvėlės perka tik ten randamą ypatingą dešrą.
„Pykstame ant prekybos centrų, todėl net nesvarstėme ten įsikurti, – sakė G. Uptienė. – Jie atėjo ir atitraukė žmones iš bulvaro, sužlugdė verslininkus, ištraukė gyvybę iš miesto.“
Sekmadieniais savininkės nutarė nebedirbti, nes bulvare tuščia.
Kavinės „Centro šokoladinė“ savininkas Gintaras Liaušas būgštauja, kad miesto Savivaldybės planai drausti rūkyti lauko kavinėse gali neigiamai paveikti verslą. „Pagal dabartinio įstatymo logiką bulvare gyvenantys žmonės savo balkone rūkyti jau negalėtų“, – svarstė verslininkas.
G. Liaušas, kaip ir kiti čia įsikūrę verslininkai, neabejingas miesto aplinkai – bulvaro dalį aplink kavinę puošia gėlėmis.
Sėkmė – originalumas
Šalia kavinių – antikvariatas. Jo prieigose stovi kėdė su užrašu „Uždarymo išpardavimas“, kainos – sutartinės. Savininkas skėsteli rankomis ir karčiai sako, jog komentuoti, kodėl užsidaro, nenori: „Čia Lietuva, patys turite suprasti...“
Drabužių parduotuvė „Jakas“ bulvare gyvuoja penkerius metus. Parduotuvės direktorė Irma Gilienė įsitikinusi – mažos parduotuvėlės į bulvarą ilgainiui sugrįš. Verslininkės manymu, pėsčiųjų alėjoje turėtų būti ne paprastos dėvėtų drabužių parduotuvės, bet stilingi salonai.
„Išgyvens tik tokios parduotuvės, kurios turi savo veidą ir klientą. Masinės gamybos daiktams čia ne vieta. Pavyzdžiui, mes turime nuolatinių klientų iš Klaipėdos, Rygos“, – sakė I. Gilienė.
Menininkių avantiūros
Į prekybos centrą išsikrausčiusios saldumynų parduotuvės vietoje vos prieš porą savaičių įsikūrė vestuvių ir šventinės atributikos salonas „By Bacio“.
Salono savininkės Jolita Gasaitienė, Simona Jankauskienė ir Jurgita Morozovienė įsitikinusios, kad kūrybinės koncepcijos parduotuvei bulvaras – idealiausia vieta. „Jei ne ši vieta, nebūtumėme atsidariusios“, – patikino savininkės.
Klientai dažniausiai susiranda jas internetu, telefonu, tik tada atvažiuoja, todėl salono veiklai praeiviai turi nedaug įtakos. Verslininkės svarsto su šalia esančių parduotuvių savininkais organizuoti originalių renginių. „Mielai būsime tas varikliukas“, – šypsosi Simona.
Dar vienų naujakurių – papuošalų krautuvėlės „Mūzi“ savininkės Gabrielė Ščeponavičienė ir Dovilė Leimonaitė nusiteikusios entuziastingai – sekasi geriau, nei tikėjosi. Nuoma nesikandžioja, o klientų, vertinančių vienetinius rankdarbius, atsiranda.
„Sulaukėme daug palaikymo, bet lygiagrečiai buvo komentarų: „Ai, čia nesąmonė – ką jūs čia Šiauliuose, važiuokit į Vilnių“ ir panašių, – skeptiškus vertinimus prisiminė menininkės. – Pabėgti gali bet kas ir bet kada, mes norime pasilikti.“
Pavyzdžio nerodo Savivaldybė
Bulvare įsikūrusio baldų ir interjero salono savininkas, verslininkas Algirdas Liutkus svarsto, jog čia turėtų gyvuoti tik unikalių prekių parduotuvės. Verslui padėtų „eilės dėsnis“ – žmonės eina ten, kur mato besibūriuojant kitus.
Anot A. Liutkaus, dabar utopiškai skambanti idėja – stogu dengtas bulvaras – patraukli. „Žavesio tai neužmuš – atvirkščiai, padidės žmonių srautas, pradės veikti ne tik pirmas, bet ir viršutiniai aukštai“, – svarstė jis.
Vietoj abstrakčių bulvaro gaivinimo idėjų A. Liutkus Savivaldybės valdininkams siūlo tai daryti savo pavyzdžiu – išnuomoti kino teatro „Laikas“ patalpas po litą už kvadratinį metrą, o ne konservuoti pastatą užsikėlus neadekvačiai aukštą sumą, kuri verslininkams neatsipirks.
ŽVILGSNIS KITUR
Kauniečiai kooperuojasi, siūlo originalių idėjų
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas ŽIEDELIS:
– Laisvės alėjos verslininkai įkūrė draugiją, kuri organizuoja įvairius bendrus projektus. Pavyzdžiui, ketverius metus stovėjo nugriauto pastato tvora. Prieš mėnesį ji buvo išnaudota – eksponuojamos senojo Kauno, Laisvės alėjos nuotraukos. Praeiviai čia ateina kaip į galeriją.
Miesto savivaldybės iniciatyvos taip pat davė naudos: apželdinti gėlynai, apkarpytos liepos, pakeisti šviestuvai, restauruoti suoliukai. Gavosi savaiminis teigiamas užkratas – patys barai ėmė puoštis gėlėmis.
Savivaldybė pernai verslininkams sumažino mokesčius. Jie gali įsigyti supaprastintus leidimus lauko terasoms įrengti.
Alėjoje suteiktas nemokamas internetas. Ypač tuo džiaugiasi turistai, kad nereikia ieškoti specialių kavinių.
Šiauliečiams patarčiau įtraukti visuomenines organizacijas, koncertines įstaigas, teatrus – surengti minifestivalių, teatralizuotų vaidinimų, gatvės šokių. Pro šalį einantys žmonės girdi muziką, todėl norisi ateiti.
Kaune orkestras, vietoj to, kad grotų salėje, kiekvienos net ir mažesnės šventės metu, išeina į lauką.
Mūsų turizmo informacijos centras inicijavo reguliarias ekskursijas turistams. Jaunas turizmą baigęs gidas savanoriškai su geltonu skėčiu tam tikrą valandą laukdavo turistų sutartoje vietoje. Kartais – pietų metu, kai daugiau žmonių. Ekskursijoje dalyvaudavo ne tik turistai, bet ir miestiečiai, išėję iš biurų įkvėpti gryno oro.
