„Simbolinė“ kaina
Šio kraupaus įvykio aplinkybes ir priežastis narpliojantys Klaipėdos teisėsaugininkai kasdien kaip mozaiką vis dėlioja ir stengiasi išsiaiškinti tikslų nusikaltimo padarymo mechanizmą.
Priminsime, kad Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto antrame kurse viešąjį administravimą studijavusi ir studentų bendrabutyje gyvenusi Justina dingo lapkričio 16-osios, sekmadienio, vakarą, kai po savaitgalio, praleisto senelių namuose Saugų gyvenvietėje (Šilutės r.), išvyko į Klaipėdą. Merginą savo automobiliu „Hyundai“ vežė jai nepažįstamas Valdas Jankauskas, kurį ji pati susirado socialinio tinklo „Facebook“ keliautojų grupėje. Vaikinas teigė užsiimąs keleivių pavėžėjimu – vežąs „už simbolinę kainą – 5–10 litų“.
Šauni mergina Justina nebuvo varganos šeimos vaikas, tad pigi kelionė jai nebuvo vienintelė priežastis tokiu būdu pasiekti savo bendrabutį. Taip Lietuvoje keliauja tūkstančiai jaunų žmonių – tai ir madinga, ir naudinga, ir įdomu: greitas būdas nuvažiuoti, patogu, nes vairuotojai ir paima iš susitartos vietos, ir nuveža iki norimo objekto, o dar juk ir naujos pažintys, potyrių įvairovė.
Tik Justinai ši kelionė „už simbolinę kainą“ baigėsi tragiškai – merginai tai buvo paskutinė jos gyvenimo diena. Kaip vėliau, laidojant urną su studentės palaikais, taikliai įvardijo jos fakulteto dekanas profesorius Antanas Bučinskas, už tą kelionę Justina sumokėjo tikrai ne simbolinę kainą – „ji Dievui, pasauliui ir Lietuvai parodė, kad garbė yra vertybė, už kurią ji kovojo iki paskutinio atodūsio, nes ši Žemaitijos dukra Lietuvai parodė garbės kainą“.
Lapkričio 19-osios rytą Justinos kūnas buvo surastas paslėptas po šakomis ir žolėmis nuošalioje vietoje Macikų kaime (Šilutės r.), Šyšos upės senvagėje, vos per kilometrą nuo įtariamojo V. Jankausko motinos namų.
Tą pačią dieną V. Jankauskas buvo suimtas 3 mėnesiams. Neabejojama, kad vėliau suėmimo terminas bus vis tęsiamas, kol prasidės teismo procesas. Paliko leisgyvę mirti
Iškart po nusikaltimo, kai tik jis per porą dienų buvo atskleistas, pareigūnai tik spėliojo, kad taip brutaliai baigėsi merginai, kuri pateko į blaivaus, bet savo lytinės aistros nesuvaldžiusio V. Jankausko akiratį. O dabar, po ekspertų išvadų, nebeliko abejonių, jog dvikoju žvėrimi nevedusį, porą kartų teistą ir už grotų jau kalėjusį tylenį pavertė tikrai sekso troškimas.
Pareigūnams beliko nustatyti, ar mergina buvo išžaginta vieną kartą – netoli Priekulės, kur, savo keleivę nustebindamas ir sutrikdydamas, nuo pagrindinio kelio nusuko jaunas vairuotojas, metęs geresnį ir artimesnį kelią Klaipėdos link, ar simpatiška mergina budelis pasinaudojo ir antrą kartą, kai ją, stipriai sumuštą ir jau leisgyvę, atsivežė į Macikų kaimą, kuriame pats užaugo. Mat ir toje, ir toje vietoje buvo rasta Justinos daiktų: vienur – paltas ir batas, šalikas, kitur – apatiniai jos drabužėliai, rankinė ir kelioninis krepšys.
Taip pat jau nustatyta, kad palaužta, sumušta ir išžaginta, bet dar gyva studentė nuoga buvo palikta likimo valiai. Be galimybės kaip nors išsigelbėti, jeigu ir būtų atradusi jėgų pakilti ir eiti. Mat ji stipriai šalo nuogutėlė žvarbų vakarą ir naktį, turėjo kęsti baimę tamsioje nepažįstamoje vietoje, nelaimėlei buvo surištos rankos ir kojos.
Taigi nustatyta, kad ant Justinos kūno – daugybiniai veido ir kaklo sužalojimai nuo suduotų smūgių, bet po jų mergina dar buvo gyva. Gal ir gyvybę dar buvo galima išsaugoti, jeigu būtų skubiai iškviesti medikai. Tačiau likimo valiai palikta studentė mirtinai sušalo.
Advokatas švelnina
Ikiteisminis tyrimas Klaipėdos policijoje vyksta dėl nužudymo, kuris įvykdytas siekiant paslėpti kitą nusikaltimą (išžaginimą). Baudžiamajame kodekse toks nusikaltimas laikomas vienu sunkiausių. Jį įvykdžiusiam asmeniui numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Tai, anot pareigūnų, visai realu V. Jankausko atveju, nes jis teistas ir anksčiau jau 2 kartus – apiplėšinėjęs sandėliukus ir užpuldinėjęs niekuo dėtus žmones prie kapinių. Beje, nusikalsdamas švaistęsis ir peiliu.
Bet V. Jankauską ginantis valstybės nemokamai jam paskirtas patyręs ir populiarus Klaipėdos advokatas Edvardas Staponkus ragina neskubėti siųsti V. Jankausko į vadinamąją mirtininkų kamerą, kol savo žodžio netarė teismas. Advokatas profesionaliai atlieka savo pareigą – savo ginamojo padarytame nusikaltime ieško niuansų, galinčių išvengti budeliui kuo griežtesnės bausmės. Tik žurnalistų paklaustas, ar V. Jankauskas žagino ir jau mirštančią merginą, E. Staponkus neslėpė, kad toks žmogus tai „jau viršytų viską – būtų tik smerkiamas“. Ir tarsi nustebęs pats savęs klausė bei tuoj pat susiturėjo: „Ir tokį reikėtų man pačiam ginti?.. Tada – rimtas įtarimas dėl jo psichikos“.
V. Jankausko psichika bus tiriama. Ir užtrukti ji gali netrumpai. O kol kas daug kam iš šalies atrodo, kad V. Jankauskas žiaurų nusikaltimą apgalvodamas planavo iš anksto, jam nuosekliai ruošėsi: narstė po „Facebook‘ą“ ieškodamas merginos, mašinoje turėjo peilį, trejų durų mašinos rankena buvo nulaužta, kad keleivis pats neatsidarytų durelių, važiuojant nusukta į žvyrkelį, atokiau nuo žmonių akių.
V. Jankausko advokatas visus minėtus teiginius geba argumentuoti. Štai, anot gynėjo, vaikinas turėjęs ne peilį, o tik „buitinį peiliuką“, kuriuo merginos jis nežalojo – tik mašinos saugos diržą nupjovė, kad juo galėtų surišti savo gyvą auką ir lengviau nutempti į slaptavietę. (O gal baugino Justiną, kad greičiau palaužtų? – aut.) Be to, dar neįrodyta, kad mašinos užraktas buvo sugadintas dar prieš kelionę – esą gal rankenėlę nulaužė mergina, bandydama išvengti pajusto pavojaus, o tada ir automobilio langą išdaužė. Na, o nuošaliu keliuku šilutiškis su keleive pasukęs todėl, kad neturėjęs vairuotojo pažymėjimo – vengęs galimos akistatos su patruliais.
Nenustoja stebinti
Žinoma, normaliai mąstančiam žmogui nuostabą kelia V. Jankausko ryžtas vežioti keleivius, išvis neturint teisės vairuoti, nors jis pats tikino pareigūnus tuo užsiiminėdavęs. Tokią pačią nuostabą kelia ir šio jauno vyro abejingas elgesys po įvykdyto nusikaltimo, kai naktį jis, dar nesulaikytas, sėdo prie kompiuterio ir paryčiais internete patalpino skelbimą apie paties teikiamas būsto remonto ir statybos paslaugas. Vadinasi, netikėjo, kad gali būti išaiškintas dėl studentės žūties.
Šis įtariamasis nepaliauja stebinti ir toliau. Iš Klaipėdos areštinės, kurioje įtariamieji laikomi tik 15 parų, išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kaip ir kiti jo likimo broliai iki teismo, V. Jankauskas pareiškė, kad pageidauja kalėti tik Klaipėdos areštinėje ir tik vienutėje. Argumentas paprastas – dėl esą skanesnio maisto. Dar pridėjo, kad tik tokio jo reikalavimo paisymas atriš jam liežuvį ir pareigūnai išgirs visas tikrąsias nusikaltimo detales.
Bet niekas nesuskubo šokti pagal suimtojo dūdelę, nes nusikaltimo esmė jau išaiškinta, o suimtasis dėl įkalinimo sąlygų kreipęsis ne raštu ir ne įtikinamai argumentuodamas, kaip to reikalaujama. Taigi kameroje jis gyvena ne vienas. Dėl to jau kilę įvairiausių spėlionių: esą gal V. Jankauskas jau skriaudžiamas kitų suimtųjų, o gal jį aplankiusios mintys apie galimybę pasitraukti iš gyvenimo?..
Vis dėlto labai tikėti V. Jankausku pareigūnai nelinkę, nes jis jau nuo pat pirmos dienos melavo: ir kad nuvežęs studentę į Klaipėdą, ir kad merginos kūną įmetęs į Minijos upę. Galų gale sunku patikėti ir tuo, kad keleivė esą pati pasirinkusi vietą jųdviejų intymiems santykiams – pati nupėdinusi ant žolės ir pasiruošusi, o ne atsidavusi mašinoje.
Tylenis, tapęs budeliu
Dar daug įvairių niuansų yra reikšmingi šiame brutaliame nusikaltime ir jo tyrime, todėl ir „Akistatoje“ rašoma apie tai bus dar ne kartą. Belieka tik pridurti, kad labai tikėtina, jog ne vienas jaunuolis ar vyras, įsileidžiantis mintį apie prievartinę meilę, tokios minties turbūt nusikratė, vos pamatė nufilmuotus V. Jankausko parodymų įvykio vietoje vaizdus: nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo vyras buvo vedžiojamas kaip šuo, parištas grandine, susigūžęs, atrodė drebantis ir norintis kaip strutis paslėpti savo galvą. Kaip taikliai apibūdino tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, net pats sukrėstas savo poelgio, nesididžiuojantis tuo, ką padarė.
Beje, V. Jankauskas užaugo nepilnoje šeimoje, nes tėvai išsiskyrė, kai Valdui buvo vos treji. Vėliau jis mokėsi įprastoje mokykloje, bet jos nebaigė ir įstojo mokytis mūrininko specialybės. Tačiau ir šioje įstaigoje mokslus vaikinas metė. Tylenis dar lankė bokso treniruotes, bet ir tai metė. Buvo išvykęs į užsienį, tačiau vasarą grįžo į Lietuvą.
Valdas turi 2 suaugusias seseris ir vieną paauglę. Motina apibūdinama teigiamai. Atskirai gyvenantis tėvas Kazys Jankauskas jau keliose TV laidose pareiškė, kad ir šiaip retai matytą, nekalbų savo sūnų po šiurpaus nusikaltimo „išbraukė iš savo gyvenimo“.
Tik faktai:
Studentės Justinos kelionė su V. Jankausku prasidėjo Saugose, kur mergina išėjo iš senelių namų ir iškart įsėdo į sutartu laiku privažiavusį automobilį, kurio numerių niekas nematė, nes anūkės nepalydėjo – mat tokios jos kelionės buvo dažnos.
Anot V. Jankausko, išsukęs iš kelio jis ties Priekule stabtelėjo nusišlapinti, o sugrįžęs keleivę meiliai apsikabino.
Mergina įnirtingai priešinosi, iškūlė mašinos langą, išlindo į lauką ir pareikalavo atiduoti jos daiktus bei rankine tvojo V. Jankauskui per pakaušį.
Tuomet V. Jankauskas įsiuto ir, sugriebęs merginą, pradėjo ją daužyti, parmetė ant žemės, užsimanė pamylėti.
Savo norą įgyvendinęs V. Jankauskas įtempė sumuštą ir palaužtą Justiną į automobilį ir nutarė nebevežti į Klaipėdą, kad nebūtų įskųstas dėl išžaginimo – pasuko Macikų link.
Netrukus V. Jankausko vairuojamas automobilis nesuvaldytas įvažiavo į griovį, todėl vyras susistabdė 2 pravažiuojančius automobilius ir paprašė pagalbos ištraukiant; sustojusieji tamsoje nematė, kad mašinoje yra mergina, o pagalbos šauksmo nebuvo.
Ištrauktas iš griovio automobilis sėkmingai pasiekė Macikus, kur V. Jankauskas merginą surišo ir išvilko iš mašinos bei paslėpė nuošaliau, o tada nuvažiavo namo.
Kitą dieną automobilis buvo kruopščiai išvalytas ir nugabentas į metalo supirktuvę – parduotas darbuotojui už 240 litų.
Netrukus V. Jankauskas, jokių mokslų nebaigęs statybininkas, buvo sulaikytas ir suimtas.
Irena Zubrickienė
