Virš lentos rėmeliuose pageltęs Vytis. Ant spintos – tuomečio premjero A. Brazausko dovanotas paveikslas, vaizduojantis Mindaugo karūnavimo sceną. Sienos nuklotos buvusių auklėtinių, įvairių renginių nuotraukomis, ant palangių, stalų - mokinių darbeliai. Stende akį traukia šūkis „Čia mano namai. Čia aš gyvenu“.
Praėjusį šeštadienį gausus būrys svečių, pedagogų, mokinių, kaimo žmonių iškilmingai ir tuo pačiu jausmingai paminėjo Brožių mokyklos įsteigimo 90-metį. Šimtamečių ąžuolų paunksmėje mokykla šimtmečio jau nebesulauks. Prieš metus Brožių pagrindinė mokykla reorganizuota į pradinio ugdymo skyrių, priklausiusį Vėžaičių pagrindinei mokyklai. Nuo rugsėjo 1-osios čia nebeveiks ir pradinė.
Padėjo visas kaimas
Brožių bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė neslėpė jaudulio: „Labai ruošėmės šiai šventei. Kaimo gyventojai tvarkė savo sodybas, pjovė žolę, talkininkavo parengiant stadioną susitikimui. Mūsų iniciatyvą entuziastingai palaikė jaunimas. Tai - ne projektinis renginys, tad vertėmės savo lėšomis. Už paramą esame dėkingi Seimo nariui Petrui Gražuliui, mūsų ūkininkams Onutei ir Vaclovui Šležams, Zinai ir Povilui Dirgėloms, verslininkams Zitai ir Viktorui Barbšiams, Verutei ir Vytautui Norvilams. Sunku visus suminėti. Svarbiausia, kad idėja paminėti nors ir uždaromos mokyklos 90-metį visus brožiškius suvienijo bendrai veiklai. Koncertinę programą mums padėjo parengti kaimyninės bendruomenės, kultūros darbuotojai.“
Renginio sumanytoja, buvusio pradinio ugdymo skyriaus mokytoja Nijolė Mockienė ir šventės scenarijaus autorė, pedagogė Raimonda Mockuvienė yra įsitikinusios, jog mokyklos sukaktis - geriausia proga dar kartą prisiminti istorijos etapus, pagerbti mokytojų kolektyvą, suburti mokinių laidas.
Dar gerokai prieš šventės pradžią užsiregistravo 115 buvusių mokinių ir 19 pedagogų, tačiau susitikimo dalyviai vis plūdo ir prasidėjus renginiui.
Sėlina daraktoriaus laikai
Šv. Mišias Brožių koplytėlėje aukojęs Veiviržėnų parapijos klebonas Česlovas Degutis akcentavo, jog dvasinį turinį dabar užgožia vartotojiška kultūra. „Ar vėl neateis laikas tarsi carizmo priespaudos metais, kai nepriklausomos Lietuvos kaimuose vaikus mokys daraktorius?“ - retoriškai klausė dvasininkas, permainų viltį regintis gabiausiuose Tūkstantmečio kartos mokiniuose.
Seimo narys P. Gražulis, šventėje pasigedęs rajono valdžios atstovų, nuogąstavo, kad per 19 atkurtos nepriklausomybės metų Lietuvoje uždaryta daugiau kaip 1000 mokyklų. „Tai net ne finansinis klausimas. Tai - požiūrio klausimas. Jeigu mes, valdžios vyrai, nesusimąstysime, Lietuvą gali ištikti Žečpospolitos likimas“, - perspėjo parlamentaras. Jo nuomone, rajono Savivaldybė ne viską padarė, kad kaimo mokykla išliktų. „Mane pribloškė žinia, kad uždaromas net pradinio ugdymo skyrius. Gal dar įmanoma ką nors padaryti? Kiek kainuotų skyriaus išlaikymas?“ - svarstė P. Gražulis.
Pirmoji Brožių mokyklos direktorė Stefa Simokaitytė kalbėdama šventės dalyviams skausmingai ištarė: „Mano kartos žmonės mokyklos nebūtų uždarę. Pokario metais nebuvo elektros, stigo maisto, drabužių, bet buvome laimingi, kad galime mokyti ir mokytis. Mokykla buvo viso kaimo namai...“
Atmintyje - geriausi prisiminimai
Buvusio Brožių mokyklos mokinio, teisininko Stepono Cirtauto nuomone, mokyklos sunykimas yra skaudus įvykis kaimui, kuriam atsigauti reikia naujų, o ypač jaunų žmonių. Šešiolika metų po Nepriklausomybės atkūrimo mokytojavęs Stasys Stončius prisiminė, kaip mokyklos kolektyvas tvarkė kultūros namų patalpas, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, o mokinių kaime būdavę apie 120. „Nesuprantu, kodėl dabar skubama privatizuoti mokyklos pastatą. Galbūt po kelerių metų situacija pasikeis ir vėl reikės mokyklos. Kaip tada spręsime problemą, iš kur gausime žemės sklypą statybai?“ - piktinosi S. Stončius.
Veiviržėnų gimnazijos mokytoja Aldona Dobradziejūtė susitikime apsikabinusi su klasės drauge Terese Šveistryte nuoširdžiai atsiliepė apie juos prieš keturiasdešimt metų mokiusius pedagogus. „Kai mes išeidavome mokytis į vidurines mokyklas, mūsų žinių lygis būdavo tikrai geras, mes nejausdavome jokio skirtumo“, - tvirtino A. Dobradziejūtė.
Dėl išlikimo nebekovojo
Paskutinė Brožių pradinio ugdymo skyriaus mokytoja N. Mockienė, įkvėpusi mokyklos 90-mečio šventės idėją, jaučiasi atlikusi paskutinę pareigą. Tikėjusis, kad rajono valdžios pažadas neuždaryti skyriaus bus patvarus, o pavasarį sulaukusi netikėto verdikto, dabar dar nežino, kur ir ką dirbs, o gal gaus išeitinę pašalpą. Jos septyni mokiniai pasirinko Veiviržėnų gimnaziją ir tik vienas Vėžaičių pagrindinę mokyklą. „Mokykla Brožiuose buvo ne tik švietimo įstaiga, bet ir kultūros židinys. Dabar šią misiją teks perimti kaimo bendruomenei“, - įsitikinusi bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė, kuriai stiprybės ir energijos palinkėjo rajono bendruomenių organizacijų susivienijimo atstovė Laima Karbauskienė.
V. Riaukienė sakė, kad maždaug prieš septynerius metus mitingavę, kad rajono Taryba neuždarytų Brožių pagrindinės mokyklos. Tada pavyko ją išsaugoti. „Tarėmės su tėvais, ar verta šiemet imtis kokių nors žygių, kad liktų pradinė mokyklėlė. Pripažinome, jog mūsų pastangos būtų beprasmės. Kiekvienais metais vėl tektų jaudintis, ar neuždarys. Mokiniams toks stresas atsilieptų neigiamai“, - karčiai kalbėjo V. Riaukienė, pati buvusi savojo kaimo mokyklos auklėtinė.
Jubiliejinės mokyklos šventės svečiai ant baltų žibintų, kuriuos paleido į dangų, rašė savo linkėjimus. Vienas jų buvo, kad mokykla Brožiuose atgimtų ir kelios mokytojų, mokinių kartos po dešimtmečio vėl galėtų susirinkti švęsti savo antrųjų namų šimtmetį.
Vilija BUTKUVIENĖ
