Bro­kuo­ta pre­kė – kai­na ta pa­ti?

Ge­ria­mą­jį van­de­nį mies­to gy­ven­to­jams tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ nuo­lat spau­do­je skel­bia, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas, ta­čiau ne­re­tai pri­si­py­lus vir­du­lį ar pri­si­lei­dus vo­nią ta ko­ky­be sua­be­jo­ja­ma. Ar tik­rai iš čiau­po daž­no­kai drumz­li­nas bė­gan­tis van­duo ati­tin­ka Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą?

Dar va­sa­rio vi­du­ry nau­jie­nų po­rta­lo www.etap­lius.lt re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis Ai­das, Vil­niaus g. 33 sa­vi­nin­kų bend­ri­jos na­rys, pik­ti­no­si tie­kia­mo šal­to ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­be. At­ro­do, kad nuo to lai­ko ne tiek daug van­dens nu­te­kė­jo, nes sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ja vis su­lau­kia mies­tie­čių, be­si­pik­ti­nan­čių ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­be, skam­bu­čių. O spau­da mir­gė­te mir­ga nuo rek­la­mi­nių straips­nių, koks tas van­duo ge­ras...

„Ka­va“

„Die­no­mis re­tai bū­nu na­mie, tai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kas iš čiau­po bė­ga, bet tai, ką ma­tau pri­si­lei­du­si vo­nią ar di­des­nį in­dą, lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad ta „ka­va“ daž­nai iš čiau­po bė­ga ir jau mė­ne­sį van­duo tik­rai nė­ra skaid­rus – kas­dien rus­vas“, – te­le­fo­nu sa­kė M. Va­lan­čiaus gat­vės dau­gia­bu­čio gy­ven­to­ja.

Mo­te­ris tei­gė skam­bi­nu­si „Šiau­lių van­de­nų“ ava­ri­nei tar­ny­bai, kad už­re­gist­ruo­tų ge­di­mą. Sa­kė iš­gir­du­si prie­lai­dą, jog gal­būt kas nors na­me kei­tė vamz­džius, bu­vo už­suk­tos sklen­dės, to­dėl van­duo ir su­si­drums­tęs. „Taip ir kei­čia tuos vamz­džius vi­si kas­dien ar kas sa­vai­tę, – juo­kė­si šiau­lie­tė. – Iš­siaiš­ki­nau, kad nie­kas jo­kių vamz­džių kei­ti­mo dar­bų šie­met na­me neat­li­ko. Tas drumz­li­nas van­duo at­bė­ga iš mies­to.“

Su­lau­kė­me ir van­dens ko­ky­be ne­pa­ten­kin­to Spin­du­lio gat­vės dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jo skam­bu­čio.

„Sau­gus ir ko­ky­biš­kas“

Van­de­nį tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ tei­gia, kad ge­ria­ma­sis van­duo mies­te ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mas, nors jos tink­la­la­py­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja by­lo­ja ką ki­ta – kai ku­rie Lep­šių ar Bu­bių van­den­vie­tės tie­kia­mo van­dens pa­ra­met­rai vir­ši­ja leis­ti­nas nor­mas ar­ba yra ties ri­ba.

„Šiau­lių van­de­nų“ tink­la­la­py­je skel­bia­mos 2010 m. ge­ria­mo­jo van­dens kont­ro­liuo­ja­mų ro­dik­lių vi­du­ti­nės ver­tės. Iš Bu­bių van­den­vie­tės į mies­tą tie­kia­ma­me van­de­ny­je sul­fa­tai vir­ši­ja leis­ti­ną nor­mą (yra 304 mg/l, nor­ma 250). Ko ge­ro, pra­sčiau­sias – Lep­šių van­den­vie­tės van­duo. Nors šis van­de­nė­lis į mies­tą at­bė­ga iš vaiz­din­gos pu­ši­mis apau­gu­sios vie­to­vės ne­to­li Sal­du­vės pi­lia­kal­nio, už­da­ry­tas Kai­rių są­var­ty­nas, ma­tyt, ty­liai dir­ba sa­vo juo­dą dar­bą. Iš šios van­den­vie­tės at­bė­gan­čio van­dens drums­tu­mas (3,9 DV) vos ne­vir­ši­ja leis­ti­nos nor­mos (4 DV). Ki­ti ro­dik­liai iš­kal­bin­ges­ni: amo­nio kie­kis van­de­ny­je yra 0,56 mg/l (nor­ma 0,5), bend­ro­ji ge­le­žis be­veik pu­sant­ro kar­to vir­ši­ja nor­mą (yra 475 μg/l, nor­ma 200).

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vė Džiul­je­ta Mar­ti­nai­tie­nė la­bai ne­si­var­gi­no – at­siun­tė, ma­tyt, se­niau pa­ruoš­tą šab­lo­niš­ką pra­ne­ši­mą, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas...

„Tiks­lūs“ duo­me­nys

Pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad van­dens ko­ky­bę pa­gal Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą HN 24:2003 „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ kont­ro­liuo­ja ates­tuo­ta UAB „Šiau­lių van­de­nys“ ge­ria­mo­jo van­dens la­bo­ra­to­ri­ja. Tie­sa, ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vė nu­ro­do mak­si­ma­lius hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mus ir vi­sai ki­to­kius at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­nis. Anot jos, Lep­šių van­den­vie­tės van­de­ny­je bu­vo nu­sta­ty­tas šiek tiek pa­di­dė­jęs ge­le­žies (vi­du­ti­nė ver­tė 348 μg/l, mak­si­ma­li – 544, nor­ma – 200) ir amo­nio kie­kis (iki 0,62 mg/l, nor­ma 0,50), ta­čiau var­to­to­jams pa­tiek­ta­me van­de­ny­je amo­nio kie­kis svy­ruo­ja nuo 0,008 iki 0,10 mg/l.

Amo­nis yra gam­ti­nės kil­mės ir van­den­tie­kio vamz­dy­ne dėl nit­ri­fi­ka­ci­jos pro­ce­so virs­ta į nit­ra­tus. Anot „Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vės, var­to­to­jams pa­tiek­ta­me van­de­ny­je nit­ra­tų ras­ta nuo 1,0 iki 2,0 mg/l (nor­ma 50,0), o nit­ri­tų nuo 0,001 iki 0,004 mg/l (nor­ma 0,5), ta­čiau bend­ro­vės tink­la­la­py­je pa­tei­kia­mi ki­ti skai­čiai: Bi­ru­tės van­den­vie­tės van­de­ny­je nit­ra­tų nu­sta­ty­ta 2,8 mg/l, o Bi­ru­tės ir Bu­bių van­den­vie­čių van­de­ny­je nit­ri­tų – ati­tin­ka­mai 0,007 ir 0,006 mg/l. Tai ku­rie duo­me­nys yra tiks­lūs?

Anot Džiul­je­tos Mar­ti­nai­tie­nės, ge­le­žis, amo­nis ir sul­fa­tai yra in­di­ka­to­ri­niai ro­dik­liai, to­dėl net ir pa­di­dė­jęs jų kie­kis ne­tu­ri jo­kio kenks­min­go po­vei­kio žmo­nių svei­ka­tai. Mi­nė­ti ro­dik­liai pa­ro­do gam­ti­nio van­dens sa­vy­bes, ge­ria­mo­jo van­dens ruo­ši­mo ir tie­ki­mo tech­no­lo­gi­jas. Jie kont­ro­liuo­ja­mi to­dėl, kad bū­tų ga­li­ma ras­ti ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės pa­žei­di­mo po­žy­mių, įspė­ti apie pa­vo­jų ir im­tis ati­tin­ka­mų prie­mo­nių, kad gy­ven­to­jams nuo­lat bū­tų tie­kia­mas ge­ros ko­ky­bės ge­ria­ma­sis van­duo.

Ar tik­rai ne­kenks­min­gi?

Anot Vil­niu­je įsi­kū­ru­sio Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tės Na­tal­jos Šliach­tič, nit­ri­tai ga­li bū­ti skir­tin­gos kil­mės. Pas­te­bė­ta, kad kuo dau­giau že­mės ūky­je nau­do­ja­ma trą­šų, tuo dau­giau nit­ra­tų yra van­de­ny­je. Nit­ra­tų tok­siš­ku­mas pa­si­reiš­kia ūmiu ap­si­nuo­di­ji­mu ar­ba tu­ri lė­ti­nį po­vei­kį. Tok­si­nis nit­ra­tų po­vei­kis at­si­ran­da dėl jų ski­li­mo or­ga­niz­me į nit­ri­tus. Vyks­tant reak­ci­joms, nit­ra­tai ga­li virs­ti nit­ri­tais, ir at­virkš­čiai. Anot spe­cia­lis­tės, cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma­me van­de­ny­je nit­ra­tų ne­tu­rė­tų bū­ti.

Me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je gau­siai ap­ra­šy­ta, kad su mais­to pro­duk­tais ar ge­ria­muo­ju van­de­niu pa­te­kę į or­ga­niz­mą nit­ra­tai dėl nit­ro­bak­te­ri­jų po­vei­kio leng­vai virs­ta tok­siš­kes­niais jun­gi­niais – nit­ri­tais. Or­ga­niz­mo jaut­ru­mas pri­klau­so nuo skran­džio rūgš­tin­gu­mo – kuo ma­žes­nis rūgš­tin­gu­mas, tuo nit­ra­tai yra pa­vo­jin­ges­ni. Kuo aukš­tes­nis skran­džio pH (ma­žas rūgš­tin­gu­mas), tuo grei­čiau nit­ra­tus bak­te­ri­jos pa­ver­čia nit­ri­tais. Kū­di­kių pH yra aukš­tas, o rūgš­tin­gu­mas – že­mas, to­dėl jiems nit­ra­tai yra pa­vo­jin­ges­ni.

Anot spe­cia­lis­tės, Lie­tu­vos ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je fluo­ri­dų kon­cent­ra­ci­ja yra skir­tin­ga. Da­lis ry­tų ir piet­ry­čių gy­ven­to­jų var­to­ja van­de­nį, ku­ria­me fluo­ri­dų stin­ga, to­dėl be­veik vi­sų vai­kų dan­tys yra pa­žeis­ti ėduo­nies. Šiau­rės va­ka­ruo­se ir va­ka­ruo­se ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je fluo­ri­dų kon­cent­ra­ci­ja yra per di­de­lė, to­dėl vai­kams nu­sta­to­ma dan­tų fluo­ro­zė.

Ge­le­žis nė­ra reg­la­men­tuo­ja­ma Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je. Jos per­tek­lius ga­li su­kel­ti tik vi­zua­lius ne­pa­to­gu­mus, vir­du­lių su­si­dė­vė­ji­mą ir kt.

Pats kal­tas?

Ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti, kad da­lis vamz­dy­no pri­klau­so var­to­to­jui, ne tie­kė­jui. Bū­tent šio­je van­dens ke­lio pas var­to­to­ją at­kar­po­je kar­tais ga­li bū­ti vie­naip ar ki­taip su­ga­di­na­ma jo ko­ky­bė.

„Van­den­tie­kio skirs­to­muo­ju tink­lu ge­ria­mą­jį van­de­nį tie­kian­tys tie­kė­jai už van­dens sau­gą ir ko­ky­bę at­sa­ko tik iki įva­dų į ge­ria­mo­jo van­dens var­to­to­jams pri­klau­san­čių pa­sta­tų vi­daus van­den­tie­kį. Už var­to­to­jams pri­klau­san­čių pa­sta­tų vi­daus van­den­tie­ky­je esan­čio ge­ria­mo­jo van­dens sau­gą ir ko­ky­bę at­sa­ko pa­tys var­to­to­jai, – tei­gia „Šiau­lių van­de­nų“ at­sto­vė. – UAB „Šiau­lių van­de­nys“ kiek­vie­nu at­ve­ju rea­guo­ja į var­to­to­jo nu­si­skun­di­mą dėl ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bės, vyks­ta­ma į vie­tą ir spren­džia­ma pro­ble­ma.“

O jei vis dėl­to var­to­to­jas ne­pa­ten­kin­tas tei­kia­ma pa­slau­ga? „Jei, var­to­to­jo nuo­mo­ne, ge­ria­ma­sis van­duo yra ne­ko­ky­biš­kas, jis tu­ri tei­sę kreip­tis tie­sio­giai į tie­kė­ją ir pa­reikš­ti pre­ten­zi­ją dėl ne­tin­ka­mos van­dens ko­ky­bės. Tie­kė­jas pri­va­lo per įsta­ty­me nu­sta­ty­tą ter­mi­ną pa­teik­ti at­sa­ky­mą var­to­to­jui. Ne­ga­vus at­sa­ky­mo ar­ba jei pa­slau­gos tei­kė­jo pa­teik­tas at­sa­ky­mas ne­ten­ki­na var­to­to­jo ir jis ma­no, kad jo, var­to­to­jo, tei­sės bu­vo pa­žeis­tos, gy­ven­to­jas tu­ri tei­sę raš­tu kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją dėl sa­vo tei­sių gy­ni­mo“, – tei­gia Eg­lė Šim­ke­vi­čie­nė, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus vi­ce­pir­mi­nin­kė.

Rek­la­ma – akių dū­mi­mas?

„Ne­se­niai „Šiau­lių van­de­nys“ spau­do­je spaus­di­no ke­lis rek­la­mi­nius straips­nius, koks jų van­duo ge­ras, at­seit ge­ria­me vos ne mi­ne­ra­li­nį van­de­nį – ar­ba­ti­nu­kuo­se nu­sė­du­sios kal­kės yra žmo­gaus or­ga­niz­mui bū­ti­nų mi­ne­ra­lų san­kau­pa ir t. t. – py­ko re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nęs šiau­lie­tis. – Gal jos or­ga­niz­mui ir nau­din­gos. Gal su­ta­pi­mas, kad kaip tik ėmus bėg­ti ru­dam van­de­niui su­ge­do tua­le­to ba­ke­lis. Pa­tys įsi­vaiz­duo­kit, kaip at­ro­dė tuo me­tu skalb­ti skal­bi­niai, iš­ska­lau­ti to­mis „obuo­lių sul­ti­mis“. Jei jau tiek daug mo­ka­me už van­de­nį, tai jo ko­ky­bė tu­rė­tų ati­tik­ti kai­ną. Ko­dėl var­to­to­jas, no­rė­da­mas at­si­ger­ti, tu­ri ei­ti į par­duo­tu­vę pirk­ti ge­ria­mo­jo van­dens, nes kol iš van­den­tie­kio nu­bėgs ru­das van­duo, teks ne vie­ną „ku­bą“ nu­leis­ti? Kas at­ly­gins pa­tir­tus nuo­sto­lius? O gal, kad ta van­dens ko­ky­bė bū­tų ge­res­nė, rei­kia dar dau­giau pa­kel­ti kai­ną, bet tiek­ti tą pa­tį van­de­nį? To­kio van­dens ga­liu aš ir iš ba­los at­si­ger­ti. Ne­mo­ka­mai.“

Po­vi­las LUN­GĖ