Buvusio NATO generolo Europoje Richardo Shirreffo knyga pavadinimu „War With Russia: An urgent warning from senior military command“ (Karas su Rusija: skubus karinės vadovybės perspėjimas), kuriame aprašytas galimas Trečiojo pasaulinio karo scenarijus, sulaukė skaitytojų dėmesio: jame yra numanoma, kad Rusija per kelias dienas jėga užgrobs dalį Ukrainos ir Baltijos šalis.
Skaitytojų nuomonės dažnai skiriasi – vieniems knygoje per daug „sausi ir nuspėjami“ personažai, kiti, atvirkščiai, giria autoriaus gebėjimus „realistiškai pavaizduoti realią situaciją“.
NATO generolas įsitikinęs: remiamasi faktais
Anot R. Shirreffo, NATO ir Rusija yra vis arčiau karo. Savo knygoje jis rašo, kad NATO nesugebės greitai sureaguoti į „žaibiškus Rusijos veiksmus“, o Maskva gali pasaulį priešpastatyti branduolinio karo pavojui. R. Shirreffas užėmė NATO vyriausiojo karo vado pavaduotojo Europoje pareigas, tai yra antrojo pagal rangą NATO karininko poziciją, nuo 2011-ųjų iki 2014-ųjų. Iki tol jis buvo NATO greitojo reagavimo korpuso vadu.
R. Shirreffo knyga yra parašyta populiaraus trilerio pagrindu, tai nėra analitinis veikalas, ir jame gausu karinės terminologijos bei „viską gelbstinčių herojų“. Tačiau pats autorius pažymi, kad savo teiginių dėl „realumo“ jis neatsisako.
Pratarmėje jis rašo: „Tai ne išsigalvojimas. Tai pranašystė remiantis faktais, labai kruopščiai sumodeliuota pagal pavyzdį to, ką aš žinau, remiantis mano padėtimi darbe „iš vidaus“ pačiame aukščiausiame ir labiausiai informuotame lygyje“.
Prognozės: susiskaldymas ir greitas užgrobimas
Pati knyga prasideda Rusijos įsiveržimu į Ukrainą. Rusijos kariuomenė žaibiškai persikelia į Vakarus nuo Donecko ir Luhansko sričių iki Krymo pusiasalio, jau užgrobto 2014-aisiais. Tam Rusijos kariuomenei knygoje prireikia trijų dienų, ir perskelia Ukrainą pusiau. NATO, anot knygos autoriaus, niekaip nesureaguoja – Ukraina nėra NATO narė. Tačiau praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO būstinėje prasidėjo aršios diskusijos dėl to, kaip sureaguoti į Rusijos agresiją yra užpuolamos Baltijos šalys.
Ekspertų teigimu, galėtų okupuoti per 36 valandas
R. Shirreffas tikrai nėra vienintelis „Rusijos blitzkriego“ idėjos autorius. Apie tai, kad NATO galimybės apginti savo rytines sienas nuo Rusijos agresijos pripažįsta ir JAV ekspertai. „Galimo karinio konflikto su NATO atveju Rusijai prireiktų vos 36 valandų užgrobti Estiją, Latviją ir Lietuvą, o ne 60, kaip buvo skelbiama anksčiau“, praėjusių metų vasarą rašė „The Independent“. Leidinys cituoja įtakingą JAV tyrimų organizaciją, su JAV kariuomene susijusią RAND.
Neseniai atliktoje ekspertų ataskaitoje, kurioje buvo pateikti galimo Rusijos puolimo, naudojantis taip vadinamuoju „Krymo scenarijumi“, prieš Baltijos šalis modeliavimo rezultatai. „Išvados buvo, atvirai kalbant, katastrofiškos NATO,“ – teigiama ataskaitoje. Vidutiniškai Latvijos, Lietuvos ir Estijos sostinės „kristų“ per 60 valandų, tačiau kai kurie skaičiavimai rodo, kad užtektų ir 36 valandų.
RAND ekspertai pažymi, kad dabartinės NATO ir pajėgos Baltijos šalyse yra tokios mažos, kad ne atlieka sulaikymo funkciją, o kaip tik – provokuoja ją vykdyti griaunamąją veiklą. Maža to, anot ataskaitos autorių, Maskva yra visiškai pasiruošusi vykdyti karinę agresiją.
Kaip atsaką į galimą Baltijos šalių okupaciją ekspertai pristatė tris galimus veiklos variantus: pradėti plataus masto kontrpuolimą ir išlaisvinti miestus, tiesiogiai pagrasinti Maskvai arba susitaikyti su situacija trumpalaikėje ar net ilgalaikėje perspektyvoje. Pirmieji du variantai galėtų reikšti branduolinį konfliktą, trečiasis – ilgalaikiam „Šaltajam karui“.
Liepos 9-ąją buvo pranešta, kad RAND specialistų pristatytoje ataskaitoje NATO nesugebėtų apginti pačių pažeidžiamiausių bloko narių teritorijų. Jų manymu, sustabdyti greitą Baltijos šalių „suvalgymą“ galima septynių brigadų pagalba, įskaitant tris sunkiąsias tankų, bei aviacijos.
2016-ųjų vasarą NATO oficialiai paskelbė kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje nuo 2017-ųjų dislokuosianti po vieną batalioną. Lietuvoje nuo galimos išorės agresijos apsisaugoti bus dislokuoti Vokietijos kariai ir sunkioji technika.
Rusijos problemos
Tačiau daugelis ekspertų pripažįsta, kad Rusijai pasiekti pergalę net ir tokiame „lokaliame“ mūšyje būtų sunkoka.
„Na, yra daug žmonių, rašančių knygas ir bandančių jas parduoti, ir ši yra labai gera. Tačiau aš nesutinku, kad karas su Rusija kitais metais yra įmanomas. Aš manau, kad tai gerokai perdėta,“ – leidiniui „Independent“ praėjusių metų lapkritį, paprašytas pakomentuoti savo buvusio kolegos kūrinį, kalbėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelas Fallonas.
Tiek Baltijos šalys, tiek Lenkija ir kitos NATO valstybės ėmėsi ginkluotės modernizavimo bei bendrų karinių mokymų.
Antra, ir tai turėtų būti Kremliui didesnė kliūtis už karinius priešininko galingumus, Maskvos galimybės vykdyti plataus masto karinius veiksmus yra labai riboti ekonomine prasme. Kritusios naftos kainos, lokalus karas su Ukraina ir karinė intervencija Sirijoje, bei su tuo susijusios sankcijos, gerokai aptirpino Rusijos apetitą ir karinį biudžetą.
