Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.
Braškės pasimetė
Laidos „Svajonių sodai“ kūrėja Aušra Tubienė portalui tv3.lt pasakojo, kad braškės greičiau sunoko dėl Lietuvoje birželio viduriui nebūdingo karščio.
„Katastrofa yra tai, kad Lietuvoje niekada nebuvo tokių karštų orų“, – pasakojo A. Tubienė.
Moters teigimu, toks karštis būdingesnis Pietų Europos šalims, kur praktiškai jokios uogos nėra auginamos, nes tai – ne tokio klimato augalai.
„Dėl tokių karštų orų braškės pasimetė, jos pradėjo nokti vienu metu ir ūkininkai nespėja jų skinti“, – tvirtino pašnekovė.
Didelis karštis sukėlė labai staigų uogų derlių. A. Tubienė pasakojo, kad dabar per vieną parą uogų augintojai gali priskinti tiek, kiek anksčiau priskindavo per savaitę.
Kita problema, pašnekovės teigimu, yra ta, kad ūkininkai nespėja braškių skinti, nes trūksta darbuotojų.
„Labai blogai uogininkams, kad užsitęsė mokslo metai. Anksčiau birželio mėnesį jie samdydavo mokinius skynimui“, – tvirtino A. Tubienė.
Staigus derlius yra didelis šokas tiems ūkininkams, kurie braškių auginimu užsiima tik pastaruosius keletą metų, pasakojo A. Tubienė. Pašnekovė teigė, kad likusio uogų pertekliaus ūkininkai negali parduoti supirkėjams dėl kelių priežasčių.
Pirma, supirkėjai nori bent penkių tonų per dieną, o uogų augintojams dažniausiai lieka apie 500 kilogramų. Antra priežastis – ūkininkai augina desertines braškes, kurios turi daugiau skoninių savybių, gražesnę išvaizdą, o supirkimui paklausesnės uogos turi mažiau skonio ir nėra tokios dailios.
Derlius – greitas ir mažas
„Nieko neina pakeisti, nes toks oras“, – portalui tv3.lt sakė dvidešimt metų braškių auginimu užsiimantis Audrius Giraitis.
Ūkininkas su uogų pertekliumi nesusidūrė, pasak jo, su tokiomis problemomis susiduria tie jo kolegos, kurie netinkamai prižiūri braškių laukus. Tačiau A. Giraitis tvirtina, kad karštis sukėlė kitą problemą.
Pašnekovo teigimu, mažos uogos greitai sunoko, tad jas jau reikia skinti. Todėl jau po geros savaitės uogų kiekis sumažės.
„Bus greitas ir mažesnis derlius dėl orų“, – tvirtino A. Giraitis.
Ūkininko teigimu, anksčiau birželio mėnesį nokstančiosios vidutinio vėlyvumo uogas buvo galima pardavinėti iki liepos antros pusės, o vėliau prekyvietes pasiekdavo vėlyvosios braškės, kurios nokti pradėdavo birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. A. Giraitis teigė, kad vidutinių braškių derlius jau tuoj pradės sekti, vėlyvosios dėl karščio irgi pradėjo anksčiau rausti.
„Anksčiau per Jonines būna didžiausias skynimas, o dabar per Jonines ir baigsis“, – pasakojo A. Giraitis.
Dirba iki išnaktų
Širvintų rajone ūkininkaujantis Tomas Mažulis šiemet skina pirmąjį savo braškių terlių. Vyras portalui tv3.lt teigė, kad dėl ypač sparčiai nokstančių braškių, jas reikia greitai skinti ir pardavinėti, tad prekyboje yra didžiulis perteklius.
„Su prekyba labai sunku, reikia ieškoti daug vietų, o tai gana sudėtinga“, – sakė T. Mažulis.
Ūkininkas teigė, kad jam pavyksta per dieną parduoti visas turimas braškes, bet reikia plušėti iki nakties. Skynimui pašnekovas taip pat meta gausias pajėgas – pasamdė keletą skynėjų, braškes renka ir T. Mažulio draugai, tėvai ir giminaičiai.
Uogų augintojas tvirtino, kad vėlyvosios braškės nokti turėjo pradėti maždaug po Joninių, tačiau kai kurie jo kolegos ūkininkai jau šią savaitę pradėjo jas skinti, tad uogos išraudo trim savaitėm anksčiau.
T. Mažutis teigė, kad braškių derlius uogų vienetais nebus mažesnis, bet bus lengvesnis, nes dėl karščio uogos išraudo dar nespėjusios pilnai užaugti.
„O neužaugusių uogų gali neapsimokėti skinti, nes lietuviškų uogų kainos žmones atbaido“, – tvirtino ūkininkas.
Renkasi ne tokias skanias, bet pigesnes
A. Tubienė teigė, kad dėl katros šiek tiek krito ir braškių kaina. Dabar už uogų kilogramą sumokėsite nuo 1,5 iki 3 eurų. Prieš mėnesį ankstyvosios, šiltnamiuose užaugintos braškės kainavo nuo 8 iki 10 eurų, o dar prieš savaitę vidutinio vėlyvumo braškės kainavo apie 6–8 eurus.
A. Giraitis teigė, kad už kilogramą braškių dabar prašo 3–4 eurų. Tačiau prekyba turguose, pasak pašnekovo, vyksta kaip biržoje.
„Vieną dieną vienokia kaina, kitą kitokia. Jei prisiskynei daug uogų, atvažiuoji į turgų ir kuris greičiau parduos. Mažiau pardavėjų, tai prisilaiko kainas. Kai daug sunoksta, atsiveža baisinius kiekius, tai muši kaina, kad išparduotum“, – pasakojo ūkininkas.
A. Giraitis tvirtino, kad prekiauja šviežiomis, tą patį rytą nuskintomis braškėmis, tačiau lietuviams, pasak uogų augintojo, mielesnės pigesnės iš Graikijos ar Lenkijos atvežtos braškės.
„Žmonės perka pigesnes, bet nežiūri, kad ta graikiška uoga yra savaitės senumo, privaryta chemikalų“, – kalbėjo uogų augintojas.
Pasak A. Tubienės, lenkiškos ar graikiškos braškės neturi tokių skoninių savybių kaip lietuviškos. Be to, jos yra purškiamos, kad nesupūtų per ilgą kelionę sunkvežimiuose.
„Aš siūlyčiau žmonėms paragauti ryte nuskintų braškių. Jų visiškai kitas skonis, kita vertė ir kitoks vitaminų kiekis“, – dėstė pašnekovė.
A. Tubienė sakė, kad lietuviškos braškės brangesnės už užsienines dėl to, kad mūsų šalies ūkininkai daug investuoja į specialias desertinėms braškėms skirtas technologijas. Moters teigimu, įrengti vieno hektaro lauką braškių auginimui ūkininkams mažiausiai kainuoja 25 tūkst. eurų.
