Keliskart permokėti įsigyjant laivus, apie kuriuos praėjusią savaitę rašė „Respublika“ - ne vienintelis buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pomėgis. Kita eksministro silpnybė - valstybei dešimtis milijonų atsieinančios sutartys, kurias pasirašant kolegos iš Seimo savo ruožtu viešai paburnoja, bet vėliau pamiršta ir tratinti valstybės pinigus netrukdo.
Viena tokių sutarčių susijusi su strateginiais „C-17 Globemaster III“ lėktuvais. Juos Krašto apsaugos ministerija su kitais NATO partneriais nutarė pirkti dar užpernai. Tiesa, lėktuvai liks partnerių rankose, o lietuviai, kartu su visais mokėdami milijonus litų, galės kartais pirkinius trumpai išsinuomoti.
Kaina – ne svarbiausia
Tačiau tai ne vienintelė šio sandorio vingrybė - mat nuomos kaina galėtų būti panašesnė į pirkimo, o ne į nuomos kainą. Už 45 valandas skraidymoper metus Lietuva sąjungininkams įsipareigojo atseikėti po 1 mln. eurų - apie 3 mln. 450 tūkst. litų. Ir taip trisdešimt metų, per kuriuos susidarys apie 100 mln. litų.
Tiek pat skraidymo valandų užsisakė ir latviai bei estai, kitos Europos šalys per metus skraidys po 200-600 valandų, o Jungtinės Amerikos Valstijos - 1500. Priklausomai nuo skraidymo valandų skaičiaus, didėja ir valstybės finansinis indelis į projektą.
Lietuva, tarkime, už vieną skrydžio valandą moka apie 76,3 tūkst. litų. O už 3,345 mln. litų išeis vos 3-4 skrydžiai į Afganistaną.
Kad tokia kaina - nemaža, tąkart pripažino ir eksministras J. Olekas.
„Aišku, brangu. Bet tai logiška. Tolimi skrydžiai, dideli kroviniai, krovinių apsauga, o už visa tai reikia mokėti“, - tąkart „Respublikai“ vardijo sąnaudas jis.
Jaučia aljanso dvasią
Grįsdamas savo sprendimą, J. Olekas teigė pinigų nešvaistąs, matsvarbiausia ne ekonominiai interesai, o Lietuvos įsipareigojimai NATOpartneriams. Ši sutartis įsigaliojo praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, o prie programos prisidėjo 12 NATO ir 2 Partnerystės taikos labuiprogramoje dalyvaujančios šalys. Tarp jų - Lietuva, Lenkija, Estija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Norvegija.
Tris įsigytus strateginės paskirties transportavimo orlaivius „C-17 Globemaster III“ NATO ir Europos Sąjungos tarptautinėms operacijomsnaudos programoje dalyvaujančios šalys. Lėktuvai dislokuojami NATO karinėje aviacijos bazėje Vengrijoje.
„Dalyvavimas C-17 projekte svarbus tiek Lietuvos nacionaliniam saugumui, tiek viso aljanso saugumui“, - aiškino tuometinis krašto apsaugos ministras J. Olekas. Sėdėdamas krašto apsaugos ministro kėdėje, jis taip pat teigė, kad būdama programos dalyvė Lietuva tiesiogiai stiprina savosaugumą, NATO kolektyvinę dvasią ir sieja aljanso narius tarpusavio priklausomybe. Tačiau pamiršo, kad Lietuvos kariuomenė iki C-17projekto už 260 mln. litų įsigijo tris taktinius lėktuvus „C-27J Spartan“, kurie ir mūsų šaliai priklauso, ir yra tinkami gabenti kariuomenei ir kroviniams (išskyrus itin sunkią techniką).
Serga amnezija
Išgirdę apie tokią ministerijos iniciatyvą, Seimo nariai tuomet griebėsi už galvų. Ir dėl kainos, ir dėl to, kad pasirašyta tokio masto sutartis nepasitarus su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK),kuruojančiu KAM įsigijimo politiką. Komitetas net reikalavo konkrečių skaičių ir pagrindimo, įrodančio, kad Lietuvai tokiame projekte verta dalyvauti.
Tačiau parlamentarai padejavo ir, kaip įprasta, nurimo. Dabar, kai Lietuva jau turi atseikėti pirmąją milijoninę įmoką už pirkinius partneriams, tuometinis NSGK pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta sakė istoriją prisimenantis miglotai.
„Negaliu atsakinėti, nes tuos visus dalykus reikia prisiminti. Jei galvojate, kad iškart galiu prisiminti, klystate. Man reikia pasiskaityti“, - sakė A. Kašėta.
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas taip pat teigė mažai ką girdėjęsapie tokią nuomos sutartį. „Esu Maskvoj, susitikime, negaliu komentuoti,nes man reikėtų viską pasikelti ir pasižiūrėti. Dabar nieko pasakyti negaliu“, - komentavo A. Anušauskas.
Kitas NSGK narys - Zigmantas Balčytis prisipažino apskritai nieko apie tai nenutuokiantis.
„O kodėl aš tai turėčiau prisiminti? Aš praeitais metai komitete dar nebuvau. Tikrai nežinau jokių detalių. Čia viskas žinybinio pobūdžio. Čia turėtų vertinti specialistai - gal čia kokie krašto apsaugos specifiniai dalykai - o aš šitoje srityje nedirbau“, - pripažino Z. Balčytis.
Trumpas interviu
Pinigų nešvaisto
- Kaip vertinate prieš keletą metų pasirašytą ilgalaikę sutartį, kuria Lietuva įsipareigojo sumokėti apie 100 mln. litų per 30 metų? - paklausė „Respublika“ J. Oleko.
- Aš manau, kad tai yra gera sutartis, kuri užtikrina mūsų kariųaptarnavimo galimybes vykstant į tarptautines operacijas ir stiprina NATO aljanse bendrus kolektyvinius pajėgumus.
- Prieš dvejus metus Lietuvos kariuomenė su Italijos bendrove „Alenia Aeronautica S.p.A.“ pasirašė sutartį dėl trijų taktinių transporto lėktuvų „C-27J Spartan“ įsigijimo už 75 mln. eurų (258,75 mln. litų). Tad kam papildomai investuoti dar 100 mln. litų į "C-17 Globemaster III" lėktuvus, kurie net nepriklausys Lietuvai?
- Čia dvi skirtingos programos. „Spartan“ yra skirti nedideliam – apie 60 karių - skaičiui pervežti, o C-17 yra strateginio transportavimo lėktuvai, kuriais mes naudojamės, kai reikia perkelti didesnius karių padalinius ir techniką.
- Ar mes turime tiek karių ir technikos, kad reikėtų naudotis „C-17 Globemaster III“?
- Turime iš tikrųjų ir naudojamės, kai mums jos reikia, ir turbūt naudosimės ateityje. Šią programą buvome pristatę tiek mūsų Gynybos taryboje, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir, sulaukę pritarimo, ją įgyvendinome.
- Jūs teigiate, kad privalome turėti tiek „C-27J Spartan“, tiek „C-17 Globemaster III“?
- Aš manau, kad reikia ir to, ir to, nes tai yra du skirtingi projektai ir du skirtingi pervežimo būdai. „Spartan“ daugiau naudojami nacionalinėms reikmėms, o C-17 - kolektyviniams gynybos sprendimams.
- Nemanote, kad tai yra valstybinių pinigų švaistymas?
- Aš nemanau, nes susirinkę NATO šalių vadovai apsitarė ir pasiūlė eiti tuo keliu. Lietuva yra toje šalių grupėje, kurios dalyvauja ir turės tam tikrą savo naudą iš to.
- Sutartis įsigaliojo praėjusių metų pabaigoje. Ar jau Lietuvai teko pasinaudoti „C-17 Globemaster III“ lėktuvais?
- Ta sutartis ėjo ilgą kelią. Pirmas rimtesnis sprendimas buvo priimtas 2007 m. pradžioje NATO viršūnių susitikime. Lietuva naudojasi ne tiesiogiai pagal tą sutartį, bet jai pritariančių narių galimybėmis. Mes naudojamės mūsų partnerės JAV transporto galimybėmis tik dėl to, kad esame tos sutarties narė. Ji mums sudaro geras sąlygas transportuoti mūsų karius.
- Būtent „C-17 Globemaster III“ orlaiviais?
- Tokiais lėktuvais mes esame keliavę į misijas.
- Ar jau buvo panaudota 45 valandų kvota?
- Ji dar tik bus panaudota.
- O nuo kada Lietuva pradeda mokėti nuomos įmokas?
- Pasitikslinkite paskambinę į ministeriją. Ji turi visus duomenis.
- Ar jums būnant ministru jau teko mokėti 3,45 mln. litų?
- Na, aš dabar negaliu pasakyti tų visų detalių, nes pasirašėme ilgametę sutartį, pagal kurią atitinkamai ir mokama.
Agnė Vaitasiūtė
