Lietuvos įstatymai sureguliuoti taip, kad studentas, gavęs menką premiją, gali visą šeimą pusmečiui palikti be socialinių pašalpų.
Tokių istorijų, kad finansinė labdara arba studentui išmokėta premija už gerą mokymąsi kerta šeimai per kišenę – tiksliau, socialines išmokas, – šalyje ne viena. Visai neseniai su tokia situacija susidūrė ir Panevėžio kolegijos studentas Rytis N. ir jo tėvai.
Gerais norais...
Vaikinui už gerą mokymąsi ir aktyvią veiklą dar 2010 metų gruodžio mėnesį buvo išmokėta 100 litų. Ši šimtinė, kaip paaiškėjo, taip padidino visos šeimos pajamas, jog ji prarado teisę į socialinę paramą, tad šiais metais studentas beveik pusmečiui neteko teisės gauti socialinę stipendiją.
Panevėžio kolegijos, kur mokosi Rytis, Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė Antanina Valickienė gerai atsimena šią situaciją: studento tėvai, supratę, kokią bėdą sūnaus premija padarė visai šeimai, bandė tą nelemtą šimtą litų grąžinti atgal kolegijai.
Prodekanė dienraščiui prisipažino, kad tokios problemos jai dar nebuvo tekę gvildenti.
„Būtume žinoję, jog taip nutiks, – kalbėjo ji, – tikrai to šimto litų Ryčiui nebūtume skyrę. Kas galėjo pagalvoti, kad ši paskatinamoji priemonė materialiai atsisuks ne tik prieš patį kolegijos studentą – jis gi neteko teisės šių metų pirmąjį pusmetį gauti socialinę stipendiją, bet ir prieš šeimą.“
Sudėjus visas šeimos pajamas, į kurias buvo įskaičiuota ir nelemtoji šimtinė, jai užsitrenkė miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, išduodančio pažymas socialiai remtinoms šeimoms, durys.
Išgąsdino ir skirstytojus
A. Valickienė nuoširdžiai sielojasi, kad taip atsitiko, tačiau pakeisti šalyje galiojančius įstatymus – ne jos galioje. Todėl, kaip prasitarė „Panevėžio balsui“, dabar paskatinamosios premijos studentams skirstomos labai atsargiai.
„Bijome, kad neatsitiktų taip, kaip nutiko Ryčiui. Analizuojame gaunamas studentų šeimų pajamas, nes jeigu skirsime skatinamąją premiją studentui, kuris tikisi gauti socialinę stipendiją, gali atsitikti analogiškas atvejis. Todėl dar vasario mėnesio skatinamųjų premijų studentams nepaskirstėme. Galbūt geriau gauti socialinę stipendiją, nei gavus premiją prarasti stipendiją“, – kalbėjo kolegijos prodekanė, jog vertėtų tobulinti socialinių pašalpų skyrimo tvarką – stipendijų neskaičiuoti į šeimų pajamas.
„Kita vertus, negerai, kad tokia tvarka neskatina jaunų žmonių būti gerais studentais, – toliau samprotavo pedagogė. – Nes jie padarys išvadas: kam gauti premiją už gerą mokymąsi, bet prarasti teisę į 390 litų socialinę stipendiją? Geriau mokytis prasčiau, bet būti garantuotam, kad neskursi.“
A. Valickienės spėjimu, tokių istorijų, kokia nutiko panevėžiečių šeimai, šalyje tikriausiai atsitiko ne viena. „Todėl, – siūlė, – įstatymų leidėjai turėtų susirūpinti – ir kuo greičiau pasirūpinti patobulinti socialinių pašalpų skyrimo tvarką.“
Įstatymai yra įstatymai
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šukienė patvirtino, kad susiklosčiusioje situacijoje nieko negalinti pakeisti.
„Šalyje galioja įstatymai, kad į šeimos pajamas įskaičiuojamos ir studentų stipendijos, ir studentams mokamos paskatinamosios premijos, – aiškino specialistė. – Todėl suskaičiavus visus šios šeimos gaunamus pinigus paaiškėjo, kad vieno mėnesio pajamos vienam asmeniui viršijo 350 litų, tad gauti pažymą, kad yra socialiai remtina, ši šeima galimybę prarado.“
„Išrašyti pažymą ir nesuskaičiuoti visų šeimos gaunamų pajamų negalime: įstatymai yra įstatymai – jie galioja visiems, – pridūrė L. Šukienė. – Beje, ši šeima nėra pati vargingiausia mieste. Yra ir sunkiau gyvenančių, ir turinčių dar mažesnes pajamas.“
Seimui pateikė siūlymus
Pats Rytis komentuoti finansinę bėdą, į kurią pakliuvo, atsisako. Sako, kalbėti apie tai nėra jokio reikalo. Tuo metu Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark „Panevėžio balsą“ patikino, kad tokių situacijų, kokioje atsidūrė Panevėžio kolegijos studentas Rytis, žino ne vieną.
„Taip atsitinka jau ne pirmą kartą. Dar yra blogiau, kai studentai, dalyvaudami tarptautinėje mainų programoje, gauna stipendiją, skirtą jam gyventi užsienyje, o Lietuvoje likusi jo šeima praranda teisę gauti socialines pašalpas“, – pasakojo LSAS prezidentas.
Anot A. Mark, studentų atstovybė Seimui yra pateikusi siūlymus, kad būtų padarytos pataisos ir šeimoms skiriant socialinę paramą į pajamas neįskaičiuoti stipendijų bei vadinamųjų skatinamųjų stipendijų. „Seimui toks LSAS prašymas įteiktas prieš pusantrų metų, – teigė jis. – Tikimės, kad jis bus išnagrinėtas ir dar šiais metais siūlomos pataisos įsiteisės.“
Prasilenkė Seime?
Nors sakoma, kad sutapimų nebūna, tačiau kaip tik vakar keli Seimo nariai pasiskelbę užregistravę Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 22 straipsnio papildymo projektą. Pataisa numato, kad skiriant socialinę paramą siūloma į šeimos pajamas neskaičiuoti stipendijų ir kitos materialinės paramos. Jeigu parlamentarų siūlymas bus priimtas, jis įsigalios jau nuo šių metų gegužės 1 dienos.
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė – viena parlamentarių, užregistravusių minėtą įstatymo straipsnio papildymo projektą. Tačiau ji teigė nieko negirdėjusi apie LSAS prieš pusantrų metų Seimui įteiktą prašymą.
„Galbūt jų prašymas nepasiekė mūsų ir pateko į kokį nors komitetą, kuris nesvarsto socialinių klausimų? – spėjo V. V. Margevičienė. – Bet ši įstatymo pataisa, manau, vis tiek bus greitai išnagrinėta. Seimo plenariniai posėdžiai prasidės kovo 10 dieną, o mėnesio pabaigoje pavyks užregistruotą pataisą patvirtinti.“
Į panevėžiečio studento Ryčio atvejį, Seimo narės nuomone, miesto Savivaldybė galėjo pažvelgti ir lanksčiau. „Negerai, kai įstatymai vykdomi aklai – juk galimos išimtys“, – manė politikė.
Raimonda Mikučionytė
Panevėžio balsas
