Besikreipiantys į laidojimo ceremonijų organizavimo paslaugas teikiančias įmones nori kokybiškų paslaugų, kad jos būtų suteiktos laiku ir tinkamai, atitiktų keliamus reikalavimus. Tačiau šios rinkos žaidėjams dar vis tenka susidurti su nesąžiningų įmonių veiksmais. Nesilaikydamos galiojančių reikalavimų, jos gali pasiūlyti pigesnes paslaugas, pakenkdamos sveikai ir sąžiningai konkurencijai.
Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys žmogaus palaikų laidojimą, kremavimą, žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, nustatančios atsakomybę už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus. Žmogaus palaikai į užsienio valstybes, kurios yra 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo šalys, turi būti vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą, vadinamąjį mirusiojo kūno laissez-passer.
Nuo šiol žmogaus palaikai į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, beje, tarp šių šalių yra ir kaimyninė Lenkija, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu vežami apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Apie tai reikia informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kaip ir anksčiau, žmogaus palaikai turi būti vežami nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Žmogaus palaikai, išskyrus į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių įvežtus žmogaus palaikus, vežami laidoti ar kremuoti turint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą. Nepaisant šių reikalavimų pažeidėjams numatytos baudos.
Kaip teigia advokatas dr. Justinas Usonis, priimtos įstatymų pataisos – teisingas įstatymų leidėjų žingsnis, nes nesilaikantys įstatymo asmenys iškreipia sąžiningą konkurenciją ir neturėtų likti nenubausti.
„Efektyviai kontrolei reikalingas pakankamas skaičius atsakingų pareigūnų bei lėšos. Abejoju, ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pajėgumų užtenka, – teigia advokatas. – Žmonės turi teisę žinoti, kur bus kremuojami mirę jų artimieji ir kad velionio kūnas kremuoti bus vežamas laikantis nustatytų taisyklių, o ne, švelniai tariant, kontrabandiniu būdu. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija turėtų rinkti informaciją apie tai, ar laidojantys asmenys žino, kur bus kremuojamas velionio kūnas ir ar išreiškė sutikimą kremuoti kūną ne Lietuvoje. Taip pat reiktų rinkti informaciją, ar užsienio šalyje kremavimas buvo atliktas ir kad kremuoti palaikai parvežti, t. y. kad vežimo procedūra baigta.“
Pasak J. Usonio, kontrolei sustiprinti reikėtų įgalioti keliuose tikrinimus atliekančias valstybines institucijas stabdyti transporto priemones, tikrinti jas ir, esant pažeidimui, surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
„Keliuose išaiškinti pažeidėjus galėtų padėti policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, transporto saugos administracijos pareigūnai. Tam reikėtų papildyti Administracinių nusižengimų kodekso
589 straipsnį ir suteikti minėtiems pareigūnams įgaliojimus surašyti protokolus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 369 straipsnį. Kai žmonės suvoks, kad kontrolė yra efektyvi ir sankcijos neišvengiamos, pažeidimų mažės, rinka taps skaidresnė, bus aiškios konkurencinės sąlygos“, – teigia J. Usonis.
Tyrimai rodo, kad tyčinius pažeidimus linkę daryti tie patys asmenys, todėl, pasak advokato, efektyvu nuolat tikrinti būtent tas įmones, kurios linkusios nuolat pažeisti įstatymo reikalavimus.
„Galima sakyti, kad reikia turėti „juodąjį sąrašą“ pažeidėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad reikia atidžiai stebėti ne tik pažeidimus darančius juridinius asmenis, bet ir fizinius asmenis, kurie steigia naujas įmones ir vėl organizuoja veiklą pažeidžiant nustatytą tvarką. Stebėsenai įgyvendinti galima pasitelkti ir elektronines priemones, pvz., nuskaitant automobilių valstybinius numerius keliuose į Lenkiją ir automatizuotai tikrinant, ar vežėjas yra informavęs institucijas apie vežimą, ar ne“, – teigia jis.
Netekę artimojo žmonės atsiduria sudėtingoje emocinėje situacijoje, todėl jiems būtina tinkama pagalba ir kokybiškos laidojimo ceremonijos bei kremavimo paslaugos. Žmonės turi turėti galimybę rinktis iš kelių laidojimo ceremonijas ar kremavimo paslaugas teikiančių įmonių, tačiau kartu būti tikri, kad gaus kokybiškas paslaugas, atitinkančias standartus, aprašytus įstatymuose.
Įsigalioję aiškesni ir paprastesni palaikų vežimo laidoti ar kremuoti į užsienio valstybes reikalavimai nepalieka argumentų laidojimo ceremonijų paslaugas teikiančioms įmonėms dirbti nesąžiningai. Taigi, visos šioje rinkoje veikiančios įmonės turėtų suprasti, kad vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis ir pagrindinis konkurencinis pranašumas yra pačios paslaugos – jų kainodara, kokybė, o ne vykdomos veiklos legalumas, mokesčių vengimas.
Įsigaliojus minėtoms įstatymo pataisoms, nustatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims ir ekonominės sankcijos juridiniams asmenims
Baudos už netinkamą kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą konkretiems darbuotojams baudos siekia 30–60 Eur, o įmonių vadovams – 60–120 Eur. Už palaikų gabenimą transporto priemonėmis, kurios tam nepritaikytos, įmonių vadovams baudos siekia nuo 90 iki 150 eurų, o vairuotojams baudos išliko kaip ir anksčiau – 30–90 Eur.
Už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios yra 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo šalys, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją vežami tranzitu turint užsienio valstybės susitarimo šalies kompetentingos institucijos išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda siekia nuo 120–240 Eur, vairuotojams – 60–120 Eur.
Už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimą tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda siekia 120– 240 Eur, vairuotojams – 60– 120 Eur.
Už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda siekia 120–240 Eur, vairuotojams – 60–120 Eur.
Kremavimo atvejų neregistravimas arba registravimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140–300 Eur.
Žmogaus palaikų vežimas kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 1000–1600 Eur, vairuotojams – 600–1000 Eur.
Kremavimo veiklos vykdymas neturint šiai veiklai licencijos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat už žmogaus palaikų kremavimą atvejais, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą bauda siekia 1000–1600 Eur.
Už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus kremavimo įmonės vadovams teks susimokėti 1000–1500 Eur baudas.
