Alytuje, daugiabučio vonios kambaryje, tuščioje vonioje, rasta negyva 25 metų moteris, o unitaze – pagimdytas neišnešiotas kūdikis. Policijoje pradėtas tyrimas. Jau aišku, kad vaisius mirė dar įsčiose ir įtariama, kad gimdyvė mirtinai nukraujavo. Kol kas laukiama tikslesnių ekspertų išvadų dėl gimdyvės ir naujagimio mirties.
Pasijunta vienišos
Kol kas smalsuoliai šią istoriją po kaulelį narsto internete. Vieni įžiūri kriminalinį atspalvį, antri – merginos neišprusimą, treti – kerštą palikusiam ją jaunuoliui. Mat kalbama, jog mergina turėjo vaikiną, su kuriuo pastaruoju metu buvo susipykusi. Tėvas tvirtina apie dukters nėštumą nieko nežinojęs.
Medikai teigia, jog dažniausia kriminalinio aborto priežastis – kad niekas nesužinotų, jog mergina buvo nėščia.
Ilgą darbo stažą turinti kaunietė ginekologė Nijolė K. sako, jog kol kas yra visos sąlygos saugiai nutraukti nėštumą – tik tą padaryti būtina iki 12 nėštumo savaitės. „Suprantu, kad būna priežasčių, dėl kurių mergina ar moteris nenori gimdyti, – sako ginekologė. – Merginoms, o dar paliktoms mylimųjų, nėštumas atrodo pasaulio pabaiga. Jei tėvai nežino, o ir jos pačios nenori ar nedrįsta su jais kalbėtis, tikimybė, kad viskas gali baigtis tragiškai, nemenka“.
Medikė teigia, jog tokios nėščiosios, pasijutusios beviltiškai, ima slapčia domėtis, kaip nutraukti nepageidaujamą nėštumą niekam nežinant. „Galbūt ir ta mergina Alytuje, prisiklausiusi kalbų apie tai, kad galima, pasėdėjus vonioje su karštu vandeniu, sukelti persileidimą, taip ir pasielgė. Tik, deja, neįvertino galimų pasekmių. Nieko nebuvo šalia, kas pagelbėtų... – sako gydytoja. – Beje, pasitaiko ir tokių, kurios tikina esą nežinojusios esančios nėščios. Girdi, atsisėdusi ant unitazo ir „kažkas iškrito“...“
Nežinančioms, ką daryti – būtina psichologo pagalba
Ne vienas kalbintas medikas tvirtino nesuprantantis, kaip moteris gali ryžtis kriminaliniam abortui. Kauno P. Mažylio gimdymo namų vadovas, ginekologas Eugenijus Valasevičius sako, jog jų gimdymo namuose yra gydytojų, kurie kvalifikuotai atlieka nėštumo nutraukimą. „Tiesa, ne už dyką. Tai ne liga, kad už jos gydymą kompensuotų ligonių kasos. Tokia operacija kainuoja 211 litų, – sako medikas. – Aš esu kategoriškai prieš abortus. Tačiau situacija yra tokia, kokia yra.“
E. Valasevičius prisimena, jog prieš kokius trejetą metų siūlė Sveikatos apsaugos ministerijai naujovę. „Taip yra Izraelyje, – pasakoja gydytojas. – Yra sudaryta komisija – psichologas, socialinis darbuotojas ir akušeris-ginekologas, – kuri padeda apsispręsti ketinančiai nutraukti nėštumą moteriai. Maždaug 40 proc. moterų pavyksta sulaikyti nuo neapgalvoto žingsnio. Tačiau mūsų valstybėje kol kas niekas tuo nesirūpina. Mūsų medikai tiek apkrauti darbu, kad reikiamą psichologinę pagalbą moteriai suteikti tiesiog neturi kada.“
E. Valasevičius pasidžiaugia tik tuo, jog pastaruoju metu labai sumažėjo moterų, norinčių nutraukti nėštumą. „Mūsų moterys darosi labiau išprususios, naudoja apsaugos priemones, – sako medikas. – Dažniausiai nėštumą nutaria nutraukti tos, kurių labai sunki materialinė padėtis arba kurios paliktos partnerių.“
Gydytojas nesupranta tokių moterų, kurios ieško visokių „bobučių“ ar „diedukų“ paslaugų ar sugalvoja pačios sukelti persileidimą. „Negana to, kad nužudomas negimęs kūdikis, jos dar rizikuoja ir savo gyvybe“, – piktinasi E. Valasevičius.
Gydytojo pasipiktinimas suprantamas, tačiau savo paaiškinimą turi ir kriminalinius abortus besidarančios moterys. Joms oficiali pagalba yra per brangi. Kaimo moterėlės žolelių tirpalais ar virbalu gali nutraukti nėštumą už gerokai mažesnę kainą.
Nerado kaltų
Tai įvyko prieš keletą metų. Panevėžietė Valentina G. (36 m.) viena augino dvi paaugles dukras, mat vyras susirado kitą moterį ir išėjo. Dabar buvusios draugės prisimena, kad vyro neištikimybė moterį labai sugniuždė. Valentina po truputį įjunko į alkoholį, į namus ėmė vestis vyrus. Paauglės dukterys buvo siunčiamos pas drauges, kad motinai liktų „laisvas plotas“.
„Motina buvo graži moteris, – tragišką gyvenimo tarpsnį prisimena Valentinos duktė Neringa. – Šiek tiek apvaloka, todėl niekas ir neįtarė, kad ji laukiasi. Turėjo kavalierių, kuris jai labai patiko, bet jis vieną kartą staiga dingo ir nebepasirodė. Tik vėliau pasidarė aišku, kodėl. Mama šiek tiek papilnėjo ir į draugių priekaištus dėl išvaizdos numodavo ranka: „Nėra prieš ką gerai atrodyti...“ Vieną dieną ji neva išėjo į darbą, o grįžo (tiksliau – parslinko) tik vėlai vakare ir iš karto atsigulė. Mes su sese nesupratome, kas atsitiko, manėme – išgėrusi, todėl ir nuėjo miegoti. Rytą lyg niekur nieko išėjo į darbą. Vakare grįžo dar labiau susirietusi, išbalusi, pasiteisino, jog gavo pylos, kad nebuvo darbe, ir tuoj pat atsigulė... Paryčiais, eidama į tualetą, basomis užlipau ant kažko slidaus šalia mamos lovos... Kai uždegiau šviesą, nustėrau – mama gulėjo didžiulėje kraujo baloje. Iškviesti medikai niekuo nebegalėjo padėti...“
Vėliau sklandė kalbos, jog Valentinai G. abortą (nėštumas jau buvo beveik 5 mėnesių) padarė kažkokia moteris. Medikai įtarė, jog tokiai kriminalinei operacijai buvo naudoti... virbalai. Gimda buvo perdurta, vaisius nemokšiškai bandytas išimti. Dėl to kilo infekcija ir nesustabdomas kraujavimas. „Atsimenu, kaip medikai tvirtino, jog net jei motina ir tuoj pat būtų kreipusis į ginekologus, vargu ar būtų pavykę išgelbėti jos gyvybę – įvyko kraujo užkrėtimas, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Valentinos G. dukra. – Tačiau nepamenu, kad būtų ką nors nuteisę. Mano mamos mirtis (ir gal ne tik jos) taip ir liko ant žmogaus, atlikusio kriminalinį abortą, sąžinės“.
Gimdo kur papuola
Teisėsaugininkai pripažįsta, kad nustatyti kriminalinį abortą atlikusį asmenį yra labai sunku. „Apskritai, kriminaliniai abortai, kai miršta gimdyvė ir tenka darbo imtis mums – retas reiškinys, – sako Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkė Laima Jusienė. – Alytaus apskrityje panašus įvykis, kaip ir šiomis dienomis, buvo maždaug prieš 5 metus. Tik tuomet moteris pagimdė į kibirą. Gimdyvė liko gyva.“
Toje pačioje Alytaus apskrityje prieš gerą dešimtmetį moteris lauko tualete pagimdė dvynukus. Kaip ji tuomet teigė šių eilučių autorei, esą nežinojusi, kad nėščia, ir nejutusi, kad pagimdė, – nors gimdė jau trečią kartą. Vėliau policijos pareigūnai išvietės duobėje rado tik kūdikių galvas. Nustatyti, kad naujagimiai gimė gyvi, ekspertams nepavyko...
Kaip teigia pareigūnai, Lietuvoje per metus tokių „nežinančių“, kad laukiasi kūdikio, ir pagimdančių neįprastose vietose – tualete, malkinėje ar tiesiog darže – vis dar pasitaiko. Tačiau dažniausiai tiek naujagimiai, tiek gimdyvės, laiku suteikus pagalbą, lieka gyvi. O nelegaliai atsikratyti nepageidaujamu nėštumu moterys ryžtasi vis rečiau.
Už neteisėtą abortą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė – iki 4 metų nelaisvės. Jei neteisėtą abortą atliko medikas,turintis teisę daryti tokias operacijas, tačiau vėliau dėl to kilo kontraindikacijų, arba taip buvo padaryta ne gydymo įstaigoje, jam gresia viešieji darbai, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Tik faktai:
Per Lietuvos nepriklausomybės 20-metį nuo nesaugaus ar nelegalaus aborto mirė 12 moterų.
Apklausus 900 moterų paaiškėjo, kad 76 proc. jų aborto nė karto nesidarė. Na o 15 proc. prisipažino pasidariusios po vieną, 6 proc. – po du, 4 proc. – po tris abortus.
„Gyvybės langeliai“
Tos moterys, kurios nenori daryti abortų ar auginti pagimdytų vaikų gali juos palikti vadinamuosiuose „gyvybės langeliuose“.
Pirmasis „gyvybės langelis“ Lietuvoje įsteigtas praėjusių metų lapkričio mėnesį Vilniuje, Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose
2009-ųjų gruodžio pabaigoje, prieš Kalėdas, šiame „langelyje“ paliktas pirmasis kūdikis – išnešiota, sveika mažylė; ją kitų metų pavasarį įsivaikino šeima
Nuo pernykščio lapkričio iki šių metų balandžio Lietuvoje įsteigti dar 7 „gyvybės langeliai“: Kaune (jau 2), Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose - taigi dabar šalyje jau yra 8 saugios vietos nenorimiems kūdikiams palikti
Iki šiol mūsų „gyvybės langeliuose“ palikti 8 kūdikiai – 4 mergytės ir 4 berniukai: 3 pamestinukai – Kaune, po 2 – Šiauliuose ir Vilniuje, 1 – Marijampolėje
Mažyliai „langeliuose“ palikti pernykštį lapkritį, šių metų kovą, balandį (2), gegužę, liepą (2), rugpjūtį
Jau tapo tradicija „gyvybės langeliuose“ rastus kūdikius įregistruoti „atsineštais“ vardais ir pavardėmis – pavyzdžiui, Gruodytė, Juozas Kovas, Povilas Birželis
Motinai, palikusiai kūdikį saugiame „gyvybės langelyje“, jokia atsakomybė negresia, todėl ji net neieškoma
Apsigalvoję tėvai ar giminaičiai „langelyje“ paliktą kūdikį gali susigrąžinti per 3 mėnesius
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
