Buvęs prabangaus BMW vairuotojas, žurnalistų „Džeimsu Bondu“ juokais pavadintas Vilnietis Vladimiras P. Neseniai persėdo ant dviračio ir apsipirkti ar aplankyti neįgalumo pirmąją grupę turinčius artimuosius keliauja mindamas pedalus ar autobusu. Tačiau apmaudžiausia, kad Temidės tarnų sprendimas gali komplikuoti verslą – Baltarusijoje esančioje logistikos bendrovėje direktoriumi dirbantis Vladimiras nuo šiol į šią šalį važinėti ir verslo reikalus tvarkyti turės traukiniu.
Šokiravo advokatą ir jo klientą
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas atmetė apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo Vladimirui P. paskirtą vairavimo teisės atėmimą 3 metams ir 3500 Lt baudą.
„Po tokio teismo sprendimo esu, švelniai tariant, šokiruotas mūsų teisinės sistemos. Teismas nevertino aplinkybės, jog Norvegijoje važinėja lygiai toks pat kaip Vladimiro ir tokiu pačiu valstybiniu numeriu pažymėtas automobilis. O apie tai pateikti nenuginčijami – Norvegijos valstybinių įstaigų ir Baltarusijos ambasados įrodymai, kad tuo metu, kai Vladimiras kirto Baltarusijos sieną ir buvo toje šalyje, Norvegijoje važinėjo jo automobilio dvynys“, - pasakojo advokatas Vidas Vilkas.
„Apeliaciniame skunde plačiai įrodinėjamos aplinkybės, kad toks pats automobilis BMW, ir su tokiais pačiais numeriais - FHZ 188, buvo ne kartą užfiksuotas užsienyje. Šios aplinkybės pažeidėjui paaiškėjo gavus Norvegijos bendrovių kelio mokesčio sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sąskaitose nurodytos datos nesutampa su administracinių teisės pažeidimų padarymo laiku - 2012 m. kovo 4 d., todėl nėra reikšmingos nagrinėjamoje administracinių teisės pažeidimų byloje", - savo motyvą nevertinti automobilio-dvynio egzistavimo fakto paaiškino teismas.
„Kodėl manimi nenori tikėti? Negaliu gi aš su tuo pačiu BMW lyg skrajojantis olandas vienu metu būti keliose vietose. Jei įrodyta, kad mano automobilio antrininkas važinėjo po Skandinaviją, kai aš buvau Baltarusijoje, jei įrodyta, kad tas antrininkas ne kartą kitoje šalyje darė pažeidimus, apie ką liudijo man iš tos šalies siunčiami pranešimai, tai nejaugi sunku patikėti tiesą sakančiu žmogumi – manimi: nebuvau Kaune tą dieną, už kurios įvykius esu nubaustas. Aš tuo metu buvau Vilniuje ir draugės bute ramiausiai žiūrėjau televizorių!“, - sakė Vladimiras P.
Viltis – baudžiamoji byla
Verslininkas vylėsi, kad padėti įrodyti teisybę jam gali policija ar prokuratūra, suradusi, kas važinėjasi lygiai tokiu pat kaip jo automobiliu, tik su padirbtais numeriais. Todėl kreipėsi į teisėsaugininkus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. „Norėčiau pažiūrėti į akis tam asmeniui, kuris, apsimetęs manimi, o tiksliau – pasigaminęs tokius pat numerius kaip mano BMW važinėja po pasaulį ir daro nusižengimus, už kuriuos baudžiamas esu aš“, - neslėpė vyriškis. Tačiau pareigūnai ieškoti automobilį – dvynį vairuojančio asmens nelinkę. Motyvai, pasak advokato V. Vilko, gana keisti.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Lina Urbonienė atsisakė pradėti baudžiamąją bylą (ikiteisminį tyrimą) dėl naudojamų suklastotų automobilio valstybinių numerių. Paak V. Vilko, jos atsiųstame rašte teigiama, „Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už automobilio valstybių numerių suklastojimą“. Advokatas teigė, kad tokią atsakomybę Baudžiamasis Kodeksas numato ir net pacitavo atitinkamą kodekso straipsnį. Pasak pašnekovo, jei prokuratūros atsakymas atspindi jos požiūrį, kad valstybinių transporto numerių padirbinėjimas nėra nusikaltimas, tai signalas visuomenei, kad galima važinėti ir su suklastotais numeriais.
Kad Vladimiro BMW „susidvejinimo“ atvejis ne vienintelis, liudija ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko pulkininko Sigito Virkečio atsakymas, kad 2011 metais pasieniečiai sulaikė du vadinamuosius automobilius dvynius, o šiemet nuo sausio iki birželio – vieną.
Mina pedalus
„Kadangi gyvenu tokioje vietoje, kur iki artimiausios viešojo transporto stotelės apie 3 kilometrus, važineju dviračiu. Gerai, kad dabar vasara, neslidu, nešalta. Tačiau aš dar rūpinuosi ir pirmos grupės invalidais seneliu ir močiute, kuriems nuvežu maisto, aplankau. Jie gyvena kitame Vilniaus mikrorajone. Jei dviračiu galiu nuvažiuoti jų aplankyti, tai nuvežti į ligoninę turiu iškvietęs taksi“, - guodėsi vyriškis.
Darbo reikalais nuolat važinėjantis į Baltarusiją Vladimiras po jam nepalankaus teismo sprendimo tai atlieka traukiniu. „Kaip užsienyje be automobilio tvarkyti verslo reikalus, jei vadovauji firmai ir tavo darbas ne prie stalo nuolat sėdėti?“ - retoriškai klausė vyriškis, kurio pirmoji reakcija po teismo sprendimo, anot advokato, buvo tokia: „Kuo greičiau emigruoti iš tokios šalies, kur nėra teisybės!“.
Atostogauti jis tvirtina taip pat negalėsiąs trejus metus. Mat anksčiau vykdavo lankyti Ukrainoje gyvenančių giminių ir pakeliauti po Europą savo transportu. Dabar šį malonumą teks užmiršti, o užsienyje priklausyti tik nuo visuomeninių vežėjų nesą malonu. Advokatas V. Vilkas tvirtino, kad jo klientas rankų nuleisti neketina ir sieks, kad dėl jo automobilio valstybinio numerio suklastojimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar suradus automobilio antrininko savininką paaiškės, kad Kaune pažeidimą padarė jis, o ne Vladimiras P., prognozuoti anksti. Teismo sprendimas, kuriuo Vladimirui trejiems metams atimta teisė vairuoti, galutinis ir neskundžiamas.
Per 38 minutės – 120 kilometrų?
Priminsime, kad prieš mėnesį į “Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipęsis Vladimiras papasakojo sunkiai įtikėtiną istoriją.
2012 m. kovo 4 dieną, sekmadienį, jam paskambino susirūpinusi močiutė ir pranešė, jog jo ieško Kauno policijos pareigūnas. Močiutė skambučio iš Kauno sulaukė 15 val. 57 min. Vyriškio močiutė iš pareigūnu prisistačiusio asmens išgirdo, kad jos anūkas ką tik Kaune, vairuodamas BMW nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir pabėgo nuo kelių policijos.
Po dešimties minučių (16 val. 08 min.) suskambo paties Vladimiro telefonas. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad Vladimiro automobilis apie 15 val. 30 min. nesustojo stabdomas Kaune ir pabėgo.
„Supratau, kad galiu būti apkaltintas nebūtais dalykais, todėl ėmiau rinkti savo buvimo Vilniuje įrodymus. Paskambinau pagalbos tarnybos telefonu, paaiškinau situaciją. Man patarė kreiptis į Kelių policiją Giraitės gatvėje. 16 val. 38 min. taip ir padariau“, - pasakojo Vladimiras. Po dešimties minučių jau buvo Giraitės gatvėje. Įbėgęs į komisariatą susijaudinęs reikalavo surasti su juo neseniai telefonu kalbėjusį pareigūną, kad būtent jis apžiūrėtų BMW ir įsidėmėtų tiek automobilio, tiek Vladimiro buvimo faktą Vilniuje. 16 val. 51 min. Vilnietis pareigūnas patikrino BMW valstybinius numerius, kėbulo numerį, patikrino Vladimiro tapatybės dokumentus.
Tą pačią dieną vilnietis nuskubėjo į Kauno rajono policijos komisariatą, susirado jam ir močiutei skambinusį pareigūną, mobiliuoju telefonu įrašė pokalbį su juo.
Į Vladimiro klausimą, ar pareigūnas įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent jis, pareigūnas atsakė: „Aš nesu įsitikinęs, kad jūs vairavote, bet kad jūsų automobilis - įsitikinęs šimtu procentų“. Vėliau pareigūnas ėmė tvirtinti, kad matė ir puikiai prisimena Vladimiro veidą, kai automobilis pravažiavo pro jį nesustojęs.
Kaip per 38 minutes nuo gaudynių atsidurti Vilniuje (mat nustatyta, kad po 38 minučių nuo jų telefonu Vilniuje tikrai kalbėjo Vladimiras), kaip per tą patį laiką spėti pasiimti iš neva kito asmens savo mobilųjį telefoną, kaip nuimti stiklų tamsinimą (Kauno policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune stabdomas automobilis buvo su tamsintais stiklais, o Vladimiro automobilio stiklai niekada nebuvo tamsinti ir apžiūros Vilniaus Kelių policijoje metu tai yra patvirtinta), neaišku tik Vladimirui. Kauno policijos pareigūnai ir teismas įsitikinę, kad tai įmanoma. BMW iš Kauno pakraščio į Vilnių turėjo skrieti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu, sulėtindamas greitį prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, mat pastarieji tokiu geičiu važiuojančio BMW tą dieną neužfiksavo.
Daiva NORKIENĖ
Taip pat skaitykite:
Skaitytojo naujiena: kaip sėdėdamas prie televizoriaus gali padaryti tris KET pažeidimus
