Taip ji kalbėjo ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad šis Europos Tarybos dokumentas neprieštarauja Konstitucijai.
„Raginčiau atsipeikėti, matyti realybę, nebijoti menamų kažkieno baubų platinamų ir imti dirbti realius darbus“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikė.
Ji tvirtino, kad socialdemokratų frakcija palaikytų konvencijos ratifikavimą.
„Per 2023 metus apie penktadalį įregistruotų nusikaltimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Kas per skaičiai? Kas trečia moteris yra patyrusi artimoje aplinkoje ar tai seksualinį, ar fizinį smurtą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Vis tik KT nutarimas dėl Stambulo konvencijos nekeičia jos oponentų nuostatos, kad dokumento ratifikuoti nereikia. Jie sako, kad toks verdiktas tik sustiprina Stambulo konvencijos rėmėjų pozicijas, bet oponentams įtakos nedaro.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, pagrindinis jos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.
Teismas, įvertinęs „socialinės lyties“ sąvoką taip pat nustatė, kad konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.
Jis taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją.
Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
