„Mes labai objektyviai sakome, kad dalis Vyriausybės ministrų nedirba taip, kaip turėtų dirbti arba nepasiekia rezultatų, kuriuos turėtų pasiekti. (...) Reikėtų labai rimtai įvertinti, ar gali toliau tęsti darbą žemės ūkio ministras, energetikos ministras, neturime iki šiol švietimo ministro. Premjerė nepateikia jokios kandidatūros“, – pirmadienį LRT radijuje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Suprantu, kad dabar ji buvo užsiėmusi prezidento rinkimais. Tačiau ir sveikatos srityje yra labai daug problemų. Matyt, lengviau yra pasakyti, kas neblogai susitvarko su darbu negu, kas turi tam tikrų problemų“, – pridūrė ji.
Pasak socialdemokratų lyderės, išsakius savo poziciją, prezidentui bus sunkiausia susitarti su premjerė Ingrida Šimonyte.
„Vienas dalykas yra pasakyti, kad darbas netenkina, kitas – susitarti su premjere Ingrida Šimonyte, nes ji visada užstoja, saugo visus ministrus. Nelabai suprantu aš tokių dalykų, tačiau turbūt yra nuostata, kad nors ir blogai dirba, daro klaidų, bet tegul dirba“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Iečių bus nemažai sulaužyta ir, matyt, prezidentas visiškai pagrįstai išsakys savo nuomonę, kad vieno ar kito ministro darbas jo netenkina ir premjerė turėtų imtis atsakomybės ir teikti kitas kandidatūras“, – akcentavo politikė.
Konservatoriai nemato būtinybės keisti ministrus
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad ministrų skyrimas – premjerės atsakomybė. Parlamentarė pridūrė, jog konservatoriai nemato būtinybės keisti Vyriausybės sudėtį likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų.
„Pirmiausia, ministrų skyrimas ir atleidimas yra premjerės atsakomybė, jeigu Seimas nepareiškia nepasitikėjimo. Konsultacijos su prezidentu, pagal mūsų Konstituciją, yra ne teisinės kilmės, bet politinės kilmės. Pokalbiai vyksta, prezidentas turi galimybę išsakyti savo nuomonę, tačiau ministrus teikia premjerė ir dėl jų galutinio patvirtinimo apsisprendžia Seimas“, – LRT radijuje kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kaip partija nematytume būtinybės keisti vieną ar kitą ministrą likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Po rinkimų, susiformavus vienai ar kitai daugumai, kryptys bus svarstomos iš naujo“, – pridūrė ji.
Rinkimus laimėjęs prezidentas G. Nausėda kampanijos metu kartojo, kad jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. Apie tai jis užsiminė ir pirmojo rinkimų turo metu.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda jai eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas nauja Ministrų kabinetas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame, kaip ir prieš penkerius metus, susitiko perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Suskaičiavus beveik visus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, užtikrintai laimėjo Gitanas Nausėda.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.
