Savo pakitusią nuomonę V. Blinkevičiūtė penktadienį išdėstė „Žinių radijo“ laidoje. Partijos pirmininkė šį kartą akcentavo, jog R. Žemaitaitis jai nepriimtinas.
„Galimybė dirbti koalicijoje tikrai yra šiandienai sunkiai suvokiama“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
LSDP lyderė kartoja, jog kalbėti apie konkrečias koalicijas, kurios galėtų formuotis po spalį vyksiančių Seimo rinkimų, dar anksti.
„Su kuo sudarysime koalicijas ar su kuo jų nesudarysime, iš tikrųjų tai matysime po Seimo rinkimų ir labai greitai. Tiesą pasakius, labai atvirai sakau, mums tikrai yra ne pakeliui su skaldytojais, su kiršintojais, su manipuliatoriais – mes tikrai nesudarysime su tokiomis partijomis koalicijos. Ir pirmiausiai matau konservatorius“, – jau anksčiau įvardintas socialdemokratų „raudonąsias linijas“ priminė europarlamentarė.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintiems ekspertams tokie žodžiai kėlė šypseną, mat dar prieš mėnesį duodama interviu „Žinių radijui“, politikė kalbėjo kitaip – tuo metu sakė, jog koaliciją svarstytų su bet kuria partija, išskyrus konservatorius. Panašiai kalbėjo ir premjero kostiumą besimatuojantis Gintautas Paluckas – nors kritikavo R. Žemaitaičio antisemitizmą, jis kategoriškai atmetė koalicijos galimybę tik su konservatoriais.
Toks socialdemokratės pasisakymas buvo viešai sukritikuotas, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Be to, socialdemokratai dar 2023 m. palaikė apkaltą R. Žemaitaičiui. Tad kas atsitiko?
Bernaras Ivanovas – galėjo sudominti konservatorių pasiūlymas
V. Blinkevičiūtės pakeistą melodiją galėtų lemti bent keli faktoriai. Vienas iš jų – pakritę reitingai. Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa rodo, jog gyventojų pasitikėjimas politike per mėnesį smuko daugiau nei 8 proc. Šis nukritimas siejamas daugiausiai su V. Blinkevičiūtės negebėjimu pasakyti, kas gi galėtų užimti premjero postą, jei partija po rinkimų formuotų koaliciją.
Kita Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa rodo, jog ir partijos populiarumas yra sumažėjęs.
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vedamą politinę jėgą palaikytų 15,7 proc. apklausos dalyvių. Birželį už LSDP ketino balsuoti 18 proc. rinkėjų.
Be to, socdemai neseniai susilaukė pasiūlymo iš konservatorių – Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po rinkimų siūlo su konservatoriais formuoti koaliciją, vienijantis prieš „radikalias jėgas“.
Politologo Bernaro Ivanovo nuomone, šis pasiūlymas tikrai galėjo sudominti V. Blinkevičiūtę ir gal net privertė pakeisti jos toną R. Žemaitaičio atžvilgiu. B. Ivanovas pabrėžia, jog nepaisant griežtų pareiškimų vienas kitų atžvilgiu, socdemai ir konservatoriai iš tiesų menkai kuo skiriasi, tad koalicijos galimybės atmesti negalima.
„Konservatorių ir socialdemokratų partija yra broliai dvyniai. Tai labai panašias ištakas turinčios partijos. Jos nemaža dalimi rūpinasi valdininkijos („nomenklatūros“) reikalais, bando pozicionuoti save kaip sistemines partijas. Nors ką Lietuvos tekste reiškia „sisteminė partija“ – sunku pasakyti“, – paaiškino B. Ivanovas.
Visgi, B. Ivanovas partijos pirmininkės viražus vertina skeptiškai – anot eksperto, tai rodo partijos silpnumą prieš konservatorius.
„Jie pralaimėjo. Viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad jie pasiduoda konservatorių spaudimui. Jie tarsi pripažįsta, kad konservatorių moralinis autoritetas yra aukščiau jų. G. Landsbergis pasakė, jog būtina pasmerkti R. Žemaitaitį, o socdemai tai ir daro. Šia prasme jie padarė klaidą, nepaisant to, ką mes galvojame apie R. Žemaitaitį. Situaciją vertinčiau kaip politinį silpnumą, nesugebėjimą rasti savo kalbėjimo kampo“, – teigė politologas.
Kitas klausimas – ar išvis verta tikėti tuo, ką sako partijos pirmininkė. Mat socdemai anksčiau ne kartą prieštaravo patys sau.
Po 2016 m. rinkimų socialdemokratai atsidūrė valdančiojoje koalicijoje kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LŽVS), tačiau ši koalicija buvo trapi ir socialdemokratai iš jos 2017 m. pasitraukė, kas nulėmė ir skandalingą partijos skilimą.
Tačiau jau 2020 m. Seimo rinkimų metu, LSDP antro rinkimų turo metu nusprendė remti valstiečių kandidatus. O ir anksčiau socialdemokratai nevengė abejotinų koalicijų – Algirdo Butkevičiaus vedama partija sudarė koaliciją su Darbo partija (kurią netrukus ištiko rimtos teisinės bėdos, vadinamoji „juodosios buhalterijos“ byla) ir apkaltos procesu metu nušalinto buvusio LR prezidento Rolando Pakso partija.
B. Ivanovas tikina, jog bet kokius V. Blinkevičiūtės pažadus reikėtų vertinti skeptiškai.
„Visi pažadai subliūkšta kitą rytą po rinkimų. Tai kas dabar vyksta, tėra rinkiminis šou. O realiame gyvenime įmanoma viskas. Įmanomos koalicijos ir su radikalais ir su konservatoriais“, – svarstė pašnekovas.
Nors dažnai kalbama apie socdemų lankstymąsi ir vertybines išdavystes, politologo nuomone, rinkėjams tai rūpės mažiau. Anot eksperto, partijoms svarbiausia atliepti gyventojų regionuose rūpesčius, o to nepavyksta padaryti sisteminėms partijoms. Dėl to išlošia anti-sisteminiai politikai.
„Rinkėjai laukia ne vertybių, o konkretumo. Konkretumo dėl atlyginimų, konkretumo dėl įvairių labai aiškių klausimų, kaip antroji pensijų pakopa, mokesčių reforma, kelių ir tiltų tvarkymo. Regionuose žmonės ištisai apie tai kalba. Tie vienmandatininkai kurie važinėja į regionus, apie tai žino.
Apie tuos žmonių rūpesčius mūsų politikai (ar socdemai, ar konservatoriai, kitų partijų atstovai) nieko nešneka. Vėl kaupiasi pyktis. O pyktis per rinkimus – blogas patarėjas. Kuo to pykčio bus daugiau, tuo daugiau šansų turės E. Vaitkus, kiti pakraščio veikėjai, galiausiai ir tas pats R. Žemaitaitis“, – dėstė politologas.
Saulius Spurga: „Blogas darbas jau buvo padarytas“
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga pastebi, jog V. Blinkevičiūtė vos prieš porą dienų kalbėjo kitaip. Anot politologo, pokytį galėjo nulemti ir viešojoje erdvėje išsakoma kritika socdemų atžvilgiu.
„Sunku pasakyti. V. Blinkevičiūtė ir G. Paluckas ne kartą buvo klausti apie „Nemuno aušrą“ ir R. Žemaitaitį. Ir dar visai neseniai, V. Blinkevičiūtė pakartojo, kad ne pakeliui tik su konservatoriais. Labai neigiamai buvo vertinamas G. Landsbergio siūlymas, kad reikia kartu galvoti, kaip atremti radikalių jėgų stiprėjimą. Toks pokytis galbūt susijęs su kritika, kuri pasipylė“, – svarstė S. Spurga.
Visgi politologas pabrėžia, jog partijos pirmininkė griežtai R. Žemaitaičio nepasmerkia, o tokie „pabarimai“ turbūt išsakomi per vėlai.
„Aš vis tiek norėčiau tikėtis ir stipresnių žodžių. Ji tiesiogiai taip ir nepasako, kad neis į koaliciją. Tik kalba apie peržengtas ribas. Bet iš esmės R. Žemaitaitis nėra vienas žmogus, kuris kažką neteisingai pasakė. Jo pasisakymai iš esmės prieštarauja mūsų pasirinktos vertybės. Gerai, sveikintinas pasisakymas. Bet blogas darbas jau buvo padarytas – daugeliui rinkėjų nuėjo žinia, kad R. Žemaitaitis yra priimtinas žmogus Lietuvos politikoje“, – pabrėžė politologas.
„Tas pagrūmojimas pirštu, kad R. Žemaitaitis dar yra jaunas, gal ateis į protą – na žinote, tai ne visai tie žodžiai, kurie parodytų R. Žemaitaičio nesuderinamumą su svarbiausiais Lietuvos strateginiais tikslais. Juk dabar svarbu, kad Lietuvoje būtų stabili Vyriausybė, kuri nekeltų klausimų mūsų partneriams“, – pridūrė pašnekovas.
Politologo nuomone, neaiški partijos pozicijos dėl R. Žemaitaičio kenkia ne tik dėl paties R. Žemaitaičio asmens, bet taip pat parodo, jog socialdemokratai neturi aiškių vertybinių nuostatų.
„Tai yra visiškai nesuprantama ir nesuvokiama. Tradiciniai socialdemokratai Vakaruose yra jautrūs vertybiniams dalykams, pabrėžtinai akcentuoja tam tikras vertybes“, – kritikos negailėjo S. Spurga.
