Šiandien Vyriausybės posėdyje patvirtintas ateinančių metų biudžeto projektas. Pagal įstatymą projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20–osios, tačiau tai padaryta tik vakar. Vyriausybės nariams susipažinti su svarbiausiu valstybės finansiniu dokumentu buvo palikta vos viena naktis.
Išlaidos didės, deficitas mažės
Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, bet planuojama gauti ir daugiau pajamų. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos – beveik 27 mlrd. litų kartu su 7 mlrd. litų ES paramos lėšų. Išlaidų planuojama 29,3 mlrd. litų.
Į valstybės biudžetą, be ES lėšų, planuojama surinkti 17 mlrd. litų, planuojami daugiau nei 19,4 mlrd. litų asignavimai.
„Jeigu mes norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc. deficitą, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą, valstybės biudžetui liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis negu 2,4 proc.", – sakė I.Šimonytė.
„Sodros" deficitas kitąmet bus daugiau nei 2,5 mlrd. litų, iš jų skoloms aptarnauti ir palūkanoms mokėti numatyta 498 mln. litų. „Sodros" deficitas kitąmet planuojamas 200 mln. litų mažesnis nei šįmet. Mat socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tikisi, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs 1,8 proc. ir sieks maždaug 1740 litų. Taip tikimasi surinkti daugiau lėšų iš socialinio draudimo įmokų.
Trapūs pajamų planai
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad apie milijardą papildomų pajamų į biudžetą ketinama gauti pradėjus rimtą kovą su šešėline ekonomika ir kontrabanda. Tačiau neatskleidė, kaip planuojama išgaudyti kontrabandininkus ir priversti lietuvius pirkti legalų alkoholį, kurą ir cigaretes. Beje, degalai ir tabakas dėl padidėjusių akcizų kitąmet bus dar brangesni.
Vis dėlto premjeras neatmetė galimybės, kad metų viduryje gali tekti iš naujo atsiversti biudžeto įstatymą ir karpyti išlaidas, jeigu kartais to milijardo litų nepavyktų ištraukti iš šešėlio.
Daug papildomų pinigų iš efektyvesnio valstybės turto valdymo neplanuojama, nes, pasak premjero, iki šiol dėl to nėra priimta jokių sprendimų.
Skolinimasis – užprogramuotas
Kiek Lietuvai kitąmet reikės skolintis, A.Kubilius vakar atsakyti negalėjo. Koks kitiems metams numatomas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas (šįmet jis buvo 8,96 mlrd. litų), atsakymo nepateikė ir Finansų ministerija.
Ekonomistų skaičiavimais, skolintis gali tekti ne mažiau nei šiemet, nes skolintomis lėšomis dengiami ir valstybės, ir savivaldybių, ir „Sodros" biudžetų deficitai, dar apie 2 mlrd. litų reikės jau esamų skolų palūkanoms mokėti. Be to, pajamų planai esą nelabai realūs.
Kitąmet valstybė ketina skolintis 6 mlrd. litų, teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti. Visas bendras skolinimasis kitų metų yra tik kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Šiais metais turėjome 13 mlrd. litų kaip pradinę prognozę, kiek reikės skolintis deficitui ir refinansavimui, kadangi pajamos buvo surenkamos geriau, tai bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau negu 12 mlrd. litų", – sakė I. Šimonytė ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio.
Mažėjantį skolinimosi poreikį finansų ministrė sieja su biudžeto deficito mažinimu ir tuo, kad nėra numatomas didelis refinansavimo poreikis.
„Ketiname skolintis visais mums tinkamiausiais būdais, manau, kad kaip ir šiemet pavyko, pavyks išvengti skolinimosi ne aukciono būdu. Stengsimės skolintis aukcionuose, iš tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ar Europos Tarybos vystymo bankas, ir užsienio rinkose", – sakė I. Šimonytė.
Žaidimai su statistika
Nusipelnęs Lietuvos ekonomistas, statistikas Vladimiras Trukšinas, paklaustas apie planuojamas kitų metų biudžeto pajamas ir išlaidas, net pyktelėjo.
„Mūsų Finansų ministerijoje atgimė „Gosplanas" ir dabar ten sklando planinė dvasia. Giriamasi, kad viršijami biudžeto pajamų surinkimo planai, ir bandoma demonstruoti optimizmą", – neslėpdamas ironijos kalbėjo statistikos žinovas.
O iš tiesų, anot V.Trukšino, šių metų pirmojo pusmečio plane buvo numatyta surinkti 4,7 proc. mažiau pajamų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Pamažintus planus sėkmingai galima viršyti ir apie tai džiaugsmingai raportuoti. Bet pinigų biudžete juk nepadaugėjo, nors ir visi planai viršyti. Abejoju, kad jų padaugės ir kitąmet. Finansų ministerija mulkina mus visus, nes valdžiai reikia pranešti geras naujienas, – valdžios gudrybes peikė V.Trukšinas. – O kodėl nekalbama apie išlaidas, kurios kas mėnesį būdavo didesnės, palyginti su pernykštėmis, net 10 proc.? Juk pajamos tiek daug neaugo!"
Esą ir kalbos apie ekonomikos augimą paremtos žaidimais su statistikos duomenimis.
„Nė kiek ta ekonomika nekyla, atvirkščiai, – tvirtino ekonomistas. – Jei palyginsime šių metų pirmą pusmetį ne su 2009 m. pirmu pusmečiu, o su antruoju, pamatysime, kad per pusmetį BVP sumažėjo net 11,7 proc. Tai koks čia kilimas? Tiesa, antrą ketvirtį buvo šioks toks augimas, nedidelis šuoliukas, tai jie sužaidė statistikos rodikliais ir sukurpė “gerąją naujieną".
Stasys JAKELIŪNAS – nepriklausomas finansų analitikas:
Kitų metų biudžeto projekte esama keistenybių. Pati ryškiausia - planuojama į biudžetą surinkti 17 mlrd. litų pajamų, tuo tarpu šiemet laukiama tik apie 14 mlrd. litų.
2,5-3 mlrd. litų papildomų pajamų - ne juokas. Iš ko jos padidės? Galbūt kažkas bus daroma su valstybės įmonėmis, iš jų išmelžti dividendai?
ES lėšos mūsų biudžeto deficito nesumažina. Be to, jos prastai panaudojamos. Šiemet numatyta apie 7 mlrd. litų, bet jau aišku, kad to nebus. ES parama gali sukurti tam tikras skatinimo galimybes verslui, darbo vietoms kurti.
