Kitą savaitę Seime bus svarstomas ateinančių metų biudžetas. Tačiau didelių vilčių biudžetininkams jis neteikia. Nors pedagogai, medikai tikisi šiek tiek daugiau pinigų nei šiemet, suvokia, jog jų viltys gali būti nepateisintos.
Jau kurį laiką taupymo režimu gyvenančios įvairios valstybinės įstaigos ir kitais metais vargu ar galės lengviau atsikvėpti. Tiesa, kol dar nėra iki galo aišku, kam ir kiek pinigų bus skirta, nekeliama daug triukšmo.
Pagerėjimas – minimalus
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultantas Romas Turonis sako, kad pedagogai biudžeto pagausėjimo neįžvelgiantys – jų matyti biudžeto projekto skaičiai tokie patys kaip ir pernai. Pasak jo, nors kol kas jie nėra galutiniai, atrodo, kai kurie švietimo barai pagerėjimą vis dėlto turėtų pajusti. Kadangi į mokyklas ateina mažiau vaikų, bus kažkiek pinigų sutaupyta per mokinio krepšelį. Nuo neatėjusių į mokyklas vaikų turėtų likti apie 73 mln. litų, iš jų apie 30 mln. litų nubraukta, tačiau apie 35 mln. litų vis dėlto bus išdalyta švietimo įstaigoms.
Pasak R. Turonio, bus padidintas koeficientas itin sunkiai besiverčiančioms pagrindinėms mokykloms, taip pat mokytojų kvalifikacijai kelti. Tiesa, jis didės labai nedaug – apie 0,05 procento, tačiau tai geriau nei nieko.
Pakeltas koeficientas ir socialiniams pedagogams. R. Turonio teigimu, anksčiau „žirklės“ buvo nuo 0 iki 15 proc., o nuo kitų metų jos turėtų būti nuo 5 iki 15 proc. Tad nors ir nedidelį, bet bent 5 proc. priedą šiems pedagogams turės skirti.
Problemos vis tiek spaus
Papildomų pinigų turėtų gauti ir dar viena probleminė sritis – pedagoginės psichologinės tarnybos. Nors tai ir katino ašaros, bet vis geriau nei yra. R. Turonis tikėjosi, kad sunkiausiai šiemet gyvenusios sritys šiek tiek atsigaus.
Tačiau dar dvi probleminės ir nuo krizės bene labiausiai nukentėjusios sritys – neformalusis ugdymas ir ikimokyklinis ugdymas – vis dar lieka toje pačioje padėtyje.
„Kad ten pagerės situacija, negaliu pasakyti, – atvirai „Panevėžio balsui“ sakė Švietimo profesinės sąjungos konsultantas. – Kur buvo sunkiausia, ten ir lieka, aiškių prošvaisčių kol kas nėra...“
Tiesa, dėl neformaliojo ugdymo, pasak R. Turonio, bandoma imtis tam tikrų veiksmų – suteikti mokinio krepšelį. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja 7–8 savivaldybėse įgyvendinti bandomąjį projektą, tačiau kokiose, neaišku.
Neformalusis ugdymas paprastai finansuojamas iš savivaldybių biudžetų. Kadangi krizės metu jie labai suveržti, o savivaldybės sėdi skolose, neformaliajam vaikų ugdymui – dailei, muzikai, sportui ir pan. – tikėtis daugiau pinigų sunku.
O štai ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimui, R. Turonio teigimu, labai priešinosi savivaldybių asociacijos. Bet, jo žiniomis, vis dėlto rasti tam tikri kompromisai.
Nedidės kitąmet ir bazinė alga. Praėjusiais metais ji nuo 128 litų buvo sumažinta iki 122 litų. Ja remiantis skaičiuojami atlyginimai mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams: mokytojams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams.
Labai nepyksta
„Mes nelabai pikti“, – vis dėlto tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultantas R. Turonis. Priežastis paprasta: vasarą premjeras Andrius Kubilius teigė, kad švietimas vos ne daugiausia lėšų gaunantis baras. Tad išsigąsta, jog finansavimas švietimo darbuotojams apskritai gali sumažėti 7–10 proc.
Aišku, labai džiūgauti pedagogams irgi nėra dėl ko. Visų pirma, biudžetas dar nepriimtas, o antra – dar gali kas nors būti paslėpta po skaičiais ir iš karto nematoma. „Mes esame paprasti mokytojai, tad prašysime ekspertų pagalbos įvertinti biudžetą“, – sakė R. Turonis.
Tačiau kol kas atrodo, kad kitais metais bent jau švietimo sąskaita nebus papildomai taupoma, tačiau nebus grįžta ir į buvusį lygį prieš krizę.
„Į vaikų ugdymo planus, mokyklų koeficientus, priedus kol kas nenusitaikyta. Mokytojams gali būti blogiau tik dėl to, kad mažėja vaikų – mažėja ir krūviai“, – mano konsultantas.
Kol kas nekomentuoja
Krizės metu itin sunkiai gyvenantys bibliotekininkai ateinančių metų biudžeto projekto kol kas nekomentuoja. Lietuvos bibliotekų draugijos pirmininkas Petras Zurlys sakė kol kas susilaikantis nuo komentarų – kalbėsiantis, kai bus priimtas biudžetas.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas teigė nesusipažinęs su naujuoju biudžeto projektu, tad negalintis pasakyti, ar Seimui pateiktas tas pats, kurį ir jis matė, ar su pakeitimais. Jei tas pats, jo teigimu, medikams nieko per daug gero kitais metais tikėtis nereikia. Tiesa, kas galėtų pabloginti padėtį, taip pat kol kas nematyti.
Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas pasakojo, kad kol kas oficialios medžiagos nėra, tad žinantis tiek pat, kiek ir visi gyventojai. Jo žiniomis, kitų metų biudžetas bus panašus į šiemetį. „Laukiame ir galvojame, kaip bus. Kainų svarstymai, šilumos kainos kelia nerimą“, – buvo atviras medikas.
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos vadovės Loretos Soščekienės teigimu, sunku pasakyti, kiek kitais metais bus skirta lėšų. Mat šiemet VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos biudžetai sujungti. „Kol kas negalime ką nors pasakyti“, – sakė ji.
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės Ritos Dambrauskaitės žiniomis, teismams finansavimas kitais metais nebus didinamas. Tik kažkiek keisis darbo užmokesčio suma – padidės dėl stažo. O štai patiems teismams, jos žiniomis, jos nedidės. Tai nėra gerai, nes teismas turi skolų už įvairias paslaugas, taupo, kur įmanoma, perka tik pačius būtiniausius dalykus. Tad tiek, kiek reikėtų, teismas su dabartiniu finansavimu negali funkcionuoti.
Daiva Savickienė
Panevėžio balsas
