Šiauliuose sunaikintas veislinis bitynas. Bitininkai įsitikinę, kad tai padaryta todėl, kad jie nepaklusę reikalavimams iškelti bityną.
Nedraugiškai nusiteikusių asmenų spaudimą bityno puoselėtojai kentė kelerius metus.
Negyvos bitės
Vandalų, taip žmones, pakėlusius ranką prieš ištisas bičių šeimynas, šiandien vadina 80-metis šiaulietis bitininkas Jonas, padaryta žala siekia ne vieną tūkstantį litų. O moralinių žaizdų, anot vyro, greičiausiai neužgydys netgi laikas.
Vaizdas, kurį keliasdešimt metų bitininkyste užsiimantis šiaulietis pamatė į veislinį bityną Talkšos ežero pašonėje atvykęs gegužės 11-osios popietę, įstrigo.
Tądien jis ketinęs pradėti pavasarinius darbus. Tačiau nerimą bitininkui sukėlė tai, kad atvažiavęs neišgirdo jo ausims įprasto dūzgimo: pavasarį sušilus nuo bičių keliamo garso net oras virpėdavo.
Pakėlęs vieno avilio dangtį bitininkas suprato, kad būta įsilaužimo. Taip pat pajuto, kad po dangčiu patiesta avilio apšiltinimo medžiaga buvo liesta svetimų rankų. Kilstelėjus užklotą vyriškį ištiko šokas: iš vidinės pusės medžiaga buvo drėgna, koriai supeliję, o aplinkui — klote nuklota negyvų bičių.
Nukėlus arčiausiai stovinčio avilio dangtį: vaizdas buvo tas pats. Kitame avilyje — tas pats vaizdas.
Bitininkas neabejoja, kad bičių šeimos pražudytos avilius užpilant vandeniu.
Šiaulietis, sako buvęs sukrėstas taip, kad ne kažin kiek ir atsimena, kaip tąsyk sugrįžęs į namus. Paskambino sunaikinto veislinio bityno bendraturčiams. Vyrai informavo policiją.
Dėl turto sunaikinimo Šiaulių miesto policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nusikaltimu įtariami asmenys kol kas nėra nustatyti. Svetimą turtą suniokojusiems asmenims gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pasak Šiaulių policijos atstovės žiniasklaidai Gailutės Smagriūnienės, policijoje iki šiol nebuvo fiksuotas atvejis, kad būtų sunaikintas bitynas.
„Bus daroma viskas, kad įtariamieji būtų nustatyti bei nubausti“, — sakė G. Smagriūnienė.
Sutriko sveikata
Iš viso veislinio bityno liko tik kelios bitės. Skaudama širdimi bitininkas Jonas be namų ir šeimos likusius išsigandusius vabzdžius surinko, įdėjo korį su medumi, apklojo. Palikti bites likimo valiai širdis neleido.
Medikai emocinį šoką patyrusiam pensininkui griežtai prisakė, kol atgaus psichologinę pusiausvyrą, į išžudytą bityną nekelti nė kojos.
Šiaulietis sako taip ir darantis, tačiau mintys apie sunaikintas numylėtines jo neapleidžia ir naktį.
„Labiausiai gaila, kad sunaikintos motininės bitės, — su ašaromis akyse kalba bitininkas. — Nebelikus joms, nebebus galimybės atnaujinti bitynus, nes motinas savų bičių ūkių atnaujimui nemažai šalies bitininkų įsigydavo būtent iš čia.“
Piktadariai kartu su pulkais bičių sunaikino ir dvi iš Europos pargabentas bičių motinėles, pasižymėjusias išskirtiniu taikumu, kurį jos perduodavusios savo šeimoms.
Kalbėdamas apie bityno sunaikinimą ne patirtą piniginę žalą akcentuoja ponas Jonas, o apie išniekintą mokslinį bičių veisimo, kurį puoselėjo ir kuriuo noriai dalijosi su kitais šalies bitininkais, darbą.
Būta grasinimų
Ponas Jonas išsitaria nujaučiantis, kieno užsakymu galėjo būti išžudytos bitės.
Policijai bitininkas įvardino Šiauliuose žinomus žmones, kurie ne kartą reikalavo iškelti bityną.
Sulaukęs bitininkas ir grasinimų, esą jeigu nepasišalins, bus blogai. Po vieno tokio pokalbio ponas Jonas savigynai įsigijo revolverį.
Pasak bitininko, jo bites norėta išnuodyti jau pernai gegužę: tąsyk į avilius pripurkšta nuodų. Žuvo tik kelios saujos darbštuolių, o veislyno turtas — bičių motinėlės — išgyveno.
Kartą ant keliuko ties bitynu buvo užritintas akmuo, o kitąsyk — net du, nors savininkas ir turi leidimą privažiuoti prie bityno.
Šiaulietis įsitikinęs, kad piktadariai turėjo vienintelį tikslą — priversti bitininkus bityną iškelti iš vaizdingos vietos, kurioje galbūt norima pradėti statybas.
„Pasitikiu policija ir viliuosi, kad pareigūnai po atlikto tyrimo įvardys pastarųjų dienų teroro akto organizatorius bei vykdytojus“, — “Šiaulių kraštui“ sakė bitininkas.
Sunaikinta gyvenimo dalis
Ponas Jonas pirmąją bičių šeimą įsigijo apie 1970–uosius metus.
„Aš, galima sakyti, gimiau būdamas bitininku, — sako ilgametis Bitininkų draugijos narys ir iniciatorius. — Nes augau su jomis nuo pat mažų dienų.“
Pono Jono šeimoje bitininkų gal dešimt — senelis, tėvas buvo bitininkai, dėdės iš mamos pusės — bitininkai, pusbroliai — irgi. Uošvis ir tas pasitaikė bitininkas, bei abu svainiai.
Edita KARKLELIENĖ
