Sustiprėjus 1918 m. susikūrusiai Lietuvos valstybei, prie mokyklų kai kur jau ėmė kurtis nedideli muziejukai. Biržų miestiečių, inteligentijos tarpe pamažu brendo mintis turėti savo muziejų.
Muzejaus reikalu, „Biržų žinios“, 1925 01 18 Nr2
Persikėlus apskričiui į Biržus, kame nemažai inteligentijos, reikia manyti, kad pakils miesto reikšmė. Tenka pagalvoti ir apie naujus veikimo planus, pareigas, būsiančias vietiniems visuomenės darbuotojams.
Ytin svarbus klausimas, tai steigimas Biržuose gamtos muzejaus. Prie šio svarbaus darbo turėtų prisidėti ir vietinė inteligentija, ypač liaudies mokytojai. Per savo auklėtinius jie galėtų nemažai surinkti istorinių dalykų.
Paskiau, imkime vėl mūsų apylinkės žymiausius istorinius įvykius, atsitikimus, argi nevertėtų jie užfiksuoti? Vertos susidomėjimo ir gimtosios kalbos tarmės mūsų apskrityje, arba visokios iškasenos, mineralai – visa tai galėtų rasti vietą muzejuje. Per kiek laiko susidarytų nemaža brangios medžiagos mūsų kraštui tirti. Taigi, siūlyčiau biržiečiams šį klausimą rimtai apgalvoti.
O.Janulionienė
Didžiulis postūmis muziejaus įkūrimo Biržuose reikalu buvo naujo Biržų apskrities viršininko Vlado Rozmano atvykimas iš Panevėžio į Biržus 1927 metų pavasarį. V.Rozmanas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, šaulių, skautų organizacijų, tautininkų partijos gyvenime, labai daug padėjo ir skatino kultūrines organizacijas. Jo iniciatyva Panevėžyje 1925 m. jau buvo įkurtas muziejus. Tad nieko nuostabaus, kad naujasis Biržų apskrities viršininkas ėmėsi iniciatyvos įkurti ir Biržuose muziejų.
Netrukus, 1927 12 31 d., Biržų apskrities valdyba, dalyvaujant valdybos pirmininkui V.Rozmanui, nariams J.Mulokui ir J.Josevičiui, sekretoriaujant P.Čigui, nutarė “nustatyti Biržų muziejaus statuto projektą ir jį pateikti artimiausiam apskrities tarybos posėdžiui tvirtinti”.
Šitoks projektas ir buvo svarstytas 1928 02 10 . Tą dieną Biržų apskrities taryba iškilmingame posėdyje, greta kitų klausimų, nutarė: Lietuvos Nepriklausomybės 10 -ies metų paminėjimui įsteigti Biržuose muziejų.
1928 02 15 d., šventės išvakarėse, kviestinei publikai buvo išsiuntinėti tokio turinio kvietimai: “Gerb... Biržų apskrities savivaldybė Lietuvos Nepriklausomybės 10 - ties metų sukaktuvėms paminėti, tautos senovei nušviesti, praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti įsteigė Biržų Muziejų. Šio muziejaus iškilmingas atidengimas įvyks šių metų vasario mėn. 16 dieną 13 val. muziejaus bute, Reformatų g - vė Nr 6, kuriame Tamsta kviečiamas dalyvauti “.
Pasirašė valdybos pirmininkas V.Rozmanas ir sekretorius P.Čigas.
1928 02 16 ir įvyko muziejaus “iškilmingas atidengimas”. Kaip to fakto liudininkas, mums išliko susirinkimo dalyvių surašytas ir parašais sutvirtintas dokumentas, skambiai pavadintas “Iškilminguoju Aktu”. Naujai įsikūrusį muziejų telegrama iš Kauno pasveikino švietimo ministras kraštietis Konstantinas Šakenis.
Buvo paskelbti ir muziejaus darbuotojai. Biržų muziejaus tarybos pirmininku ir numizmatikos skyriaus vedėju tapo žmogus, įgyvendinęs savo idėją - V.Rozmanas, archeologijos - keramikos skyriaus vedėju - daktaras J.Mikelėnas, istorijos - evangelikų reformatų superintendentas P.Jakubėnas, žemės ūkio - agronomas A.Valiūnas, gamtos - mokytojas A.Latvėnas, liaudies meno - savivaldybės darbuotojas A.Norvaiša, filatelijos - evangelikų liuteronų kunigas A.Plamša, paveikslų galerijai ėmė vadovauti notaras P.Lembertas. Jie visi dirbo visuomeniniu pagrindu.
Pirmuoju muziejaus vedėju, dirbusiu tik keletą mėnesių, tampa J.Gasiūnas. Jau gegužės mėnesį jį pakeitė Jonas Maciejauskas ir kartu su muziejaus prižiūrėtoju Mykolu Staškevičiumi išdirbo iki 1940 metų.
Paminėdami Vasario 16-osios Akto 90-metį, kartu minime ir jo „kūdikį“ - Biržų muziejų.
Antanas Seibutis
