Kad gruntas vis slenka ir krenta žemyn į duobę, matyti ne tik iš stačių smegduobės šlaitų, bet ir ant pačios įgriuvos krašto stovinčios šeimininkų pirtelės. Kad pirtelei jau galas, mato ne tik patys šeimininkai – smarkiai nubyrėjusios plytos ir atskilusi sienos dalis, jau tik laiko klausimas, kada pirtelė garmės žemėn.
Sodybos šeimininkas pasakoja, kad pirmieji smegduobės pokyčiai prasidėjo prieš aštuonerius metus, vėliau aprimo, tačiau jau kurį laiką vėl atkuto ir ėmė gąsdinti. Dabar duobė yra 12 metrų gylio, o norint apeiti apie ją aplinkui, šeimininkams riekia nužingsniuoti beveik 200 plačių žingsnių. Tačiau baisiausia, kad smegduobę ir gyvenamąjį namą skiria vos 10 metrų.
Biržų krašte besiplečianti didžiulė smegduobė sulaukė ir išskirtinio geologų dėmesio. Mat smegduobės paprastai susiformuoja ir nebesiplečia, o ši aktyvi.
Norint išmatuoti smegduobę tiksliai, šeimininkams geologai primygtinai siūlo pasidaryti išsamius geologinius tyrimus, tačiau kirkiliečiai dejuoja, kad tokie tyrimai jų kišenei per brangūs. Esą įvedus eurą vietoj 10 tūkst. litų, dabar kainuoja 7 tūkst.eurų. Paramos jie kreipėsi į Biržų savivaldybę, tačiau ši esą atsuko nugarą.
Plačiau žiūrėkite tv3 reportaže:
