Kovo 15 dieną senąjį Birštoną galėsime, jeigu tik to pageidausime, atrasti iš naujo: šio miesto parke bus surengtas pažintinis sportinis žaidimas „Atrask Birštoną“ , o jį vainikuos nugalėtojų apdovanojimai bei koncertas. Miesto savivaldybė, neseniai pristačiusi naują kurorto logotipą, ne juokais siekia paversti Birštoną pirmuoju sveikatinimo kurortu Lietuvoje. Iššūkis varžovams Druskininkams? Tikrai ne: S.Kneipo sveikatos filosofija nepripažįsta nesveiko lenktyniavimo. Būtent šio žymaus vokiečio harmoninga sveikatinimo teorija tapo Birštonui kelrode žvaigžde.
Naujas įvaizdis
Kurortas be įvaizdžio – tarsi mineralinis vanduo be skonio. Tad šiemet tuo buvo pasirūpinta – lig šiol tenkinęsis miesto herbu, dabar kurortas turi dailų logotipą. Jame į simbolinę karūną susijungia Nemuno kilpos, mineralinės versmės ir medžiai. Žalia ženklo spalva simbolizuoja gamtą, gyvybę ir sveikatą , mėlyna – Nemuną ir mineralinio vandens versmes, auksinė – karališkumą, svetingumą. Vienas švariausių ir saugiausių Lietuvos kurortų turi ir naują šūkį: „Birštonas – tavo istorijos harmonija“.
Istorija su karališkumo žyme
Taigi visų pirma apie istoriją: nors pats kurortas nėra labai senas, didžiųjų Nemuno kilpų mineralinės versmės buvo žinomos jau nuo XV a., o Vytauto laikais Birštonas buvo strategiškai itin svarbi vieta. Birštono piliakalnis dešiniajame Nemuno krante ne šiaip sau vadinamas Vytauto kalnu: čia stūksojo tvirta, sunkiai paimama medinė Birštono pilis, nekart pulta kryžiuočių.
O po Žvėrinčiaus miško, lig šiolei ošiančio Prienų kilpoje, senuoju ąžuolu, kaip porina vietos senoliai, ilsėjosi medžioklės išvargintas pats didysis kunigaikštis Vytautas. Tik 2005 m. galinga vėtra išvertė šimtametį su visomis šaknimis. Ir vėliau Žvėrinčiaus miške būdavo rengiamos karališkos medžioklės. 1473 m. Birštono pilyje karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima ir svita slėpėsi nuo šalyje siautėjusios maro epidemijos.
Ir šiandien atvykėlius žavi vaizdas į Nemuną nuo piliakalnio, kuris, nors ir garsiausias, čia ne vienintelis, viršūnės. Palei upę Nemuno kilpų regioniniame parke stūkso net 18 piliakalnių, išsidėsčiusių maždaug 20 km atstumu vienas nuo kito: Punios, Šilėnų, Nemajūnų, Margaravos, du Norkūnų, Pabrasčių, Naravų, Mačiūnų, du Žarijų... Visų čia neišvardysi.
Birštono vardo kilmė ir šiandien tebėra mįslė: anot kalbininkų, greičiausiai čia kalta Birštono pavardė, retoka, bet ir dabar sutinkama Suvalkijoje. Kurortu ši vietovė tapo po Stakliškių, žinomų kaip balneologinis kurortas, gaisro, 1875 m. nusiaubusio miestelį. Mineralinės versmės buvo atrastos ir imtos eksploatuoti Birštono gyvenvietėje. Dabar žinomiausios yra „Vytauto“, „Birutės“, „Rūtos“, „Vaidilutės“, „Danutės“ versmės ir atitinkamo pavadinimo mineraliniai vandenys. 1909 m. miestelyje iškilo Šv.Antano Paduviečio bažnyčia. 1927 m. atsidarė purvo gydykla, kuriai durpes gabendavo iš Velniabliūdžio durpyno.
Sovietmečiu kurortas išsiplėtė, nors vis dar neturėjo savito veido – miestą puošė tik platus mėlynas Nemuno Vingis – nelyg gyvas, nuolat judantis prospektas. Dabar mieste sanatorijos dirba ištisus metus, įsteigtos fizioterapijos gydyklos, poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“, miesto sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinėjimo bazė centras. Daugėja viešbučių, svečių namų.
Vietos gyventojams ir atostogaujantiems pramogų bei veiklos čia netrūksta visus metus: galima buriuoti, plaukioti pramoginiais laivais, kilti oro balionu, jodinėti, važinėti karieta. Žvėrinčiaus miške 1968 m. girininko Arvydo Vilkaičio iniciatyva įrengtas sveikatingumo takas, vėliau pertvarkytas į dviračių ir pėsčiųjų, su poilsinėmis bei laužavietėmis. Kairiajame Nemuno krante, Alksniakiemio šilo pakraštyje, 1988 m. įrengtas 1,5 km ilgio „Atminties takas“ su 11 ąžuolo skulptūrų ansambliu, skirtu trėmimų ir okupacijos netektims atminti.
Vokiečių pastoriaus įžvalgos
Lietuviams šios vietos yra istorinės ir tuo itin brangios, bet kaipgi su šūkyje minima harmonija? O šios idėja, plėtojama kurorte, dera pripažinti, yra vokiškos kilmės. Tačiau geros idėjos tautybės neturi. Vokiečių pastoriaus Sebastiano Kneipo (1821–1897), mąstytojo ir natūropato, holistinės terapijos esmė yra harmonija: anot jo, harmoninga turi būti ir žmogaus veikla, ir jo mintys, ir aplinka: tik tai atneš jam sveikatą.
S.Kneipas sukūrė holistinį gydymo modelį, kuris iki šiol sėkmingai taikomas ligų prevencijai, gydymui bei sveikatos atgavimui. Pastorius buvo įsitikinęs, kad žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būklės yra nedalomai susijusios, taigi tariamas vieno iš organų sutrikimas ir tik jo gydymas nieko neduos – dera gydyti visą žmogų.
Ši teorija nėra popierinė ar iš piršto laužta. S.Kneipas jaunystėje susirgo džiova ir gydytojų buvo nurašytas kaip mirtinas ligonis, o susikurtą teoriją išmėgino ant nuosavo kailio – ir pagijo . Unikali jo metodika sujungia 5 natūralius sveikatinimo elementus: vaistažolių ir vandens terapijas, sveiką mitybą, kūno judrumą bei dvasios harmoniją.
Ne tik balneoterapija
S.Kneipas laikomas ir vandens terapijos – hidroterapijos – kūrėju bei pradininku. Anot vokiečių natūropato , tinkamai naudojamas vanduo tampa stebuklingu vaistu. Vandens procedūros grūdina, gydo, gaivina, atpalaiduoja, o svarbiausia – jos tinka visiems, tik būtina atsižvelgti į žmogaus sveikatos būklę, amžių, šilumos toleravimą. Jau neminint mineralinio vandens, Birštono gydyklose galima mėgautis visu hidroterapijos arsenalu: gydomosiomis voniomis, kontrastiniais dušais, baseinais, įvairiomis pirtimis.
Anot S.Kneipo, organizmą stiprinti padeda ir įvairios vaistažolės. Birštono gydyklose yra siūlomos įvairių vaistažolių vonios, eterinių aliejų ir tepalų terapijos, o kur dar itin švarus kurorto pušynų oras ... Čia sudarytos visos sąlygos mankštintis, važinėtis dviračiu, žaisti golfą, tenisą, tursenti su šiaurietiškomis lazdomis. O kineziterapija gydyklose yra derinama su skirtingais masažo būdais.
Kodėl gi Birštono kurortas pasirinko būtent S.Kneipo sveikatinimo metodiką? Ar maža turim savų išminčių – Vydūną, K.Dineiką, E.Šimkūnaitę, F.Taunytę? Ogi todėl kad itin visapusiška S.Kneipo teorija nūnai yra moksliškai pagrįsta, pasižymi ilgalaikiu teigiamu poveikiu ir nesukelia šalutinių veiksnių – išskyrus pripratimą taip ir toliau gyventi... Bet ar tai nėra sveikiausia iš visų priklausomybių? Kita vertus, ši metodika tinka visoms amžiaus grupėms, nereikalauja daug lėšų, sąnaudų ar ypatingų sąlygų: tiktai švarios gamtos, tyro vandens, mineralinių versmių, o šių kurorte – į valias! Neužteršta gamta Europoje šiandien tampa išties karališka prabanga. Taigi Birštonas žymus ne tik karališka istorija: visi čia atkakusieji gali karališkai pailsėti jo gamtos prieglobstyje.
Rūta Klišytė