Penktadienį vykstančioje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė pristatė Agnė Bilotaitė veiksmų planą, kurio imsis valstybė, norėdama sumažinti pabėgėlių srautus iš Baltarusijos.
„Sustiprinta sienos apsauga, maksimalios VSAT pajėgos, taip pat pasitelktos kitos tarnybos ir kariuomenė, kuri turėtų nuo šeštadienio kartu darbuotis su pareigūnais“, – sakė ji.
Anot jos, taip pat svarbus ir vidinės sienos atstatymas, kuris vyksta dviem etapais: „Nuo vakar yra pradėta papildoma sustiprinta kontrolė. Policija kontroliuoja kelius į Lenkiją. Taip pat yra pasitelkiama pagalba iš muitinės departamento“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Išskyrė tris etapus
Pabėgėlių sulaikymas, pasak ministrės, yra skirstomas į tris etapus.
Pirmas etapas – sulaikymas iki 48 val.
„Tie žmonės šiuo metu yra apgyvendinami užkardose, angaruose, kuriuos skiria Krašto apsaugos ministerija bei Švendubrės pasienio kontrolės punkte yra įrengiamos 80 palapinių užsieniečiams“, -sakė A. Bilotaitė.
Antrasis – apgyvendinimas izoliacijos laikotarpiu.
„Jeigu kalbėti apie šį dalyką, reikėtų pažymėti, kad šiuo metu 5 savivaldybės apgyvendina pabėgėlius. <…> Yra siūlymas apgyvendinti 2100 žmonių. <…> Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų namų, norime užtikrinti tiek logistinius, tiek saugumo reikalavimus“, – kalbėjoministrė.
VSAT padaliniuose yra apgyvendintas 631 užsienietis: „Dar turime 360 laisvų vietų. Ruklos pabėgėlių priėmimo centras yra apgyvendinęs 209 – daugiau galimybių plėstis nėra. Pasieniečių mokyklos teritorijoje liepos gale bus įrengti moduliniai nameliai, kuriuose bus apgyvendinta 900, bet galime praplėsti iki 1700 asmenų“, – teigė ji.
Turi A,B,C planus
Kalbėdama apie tolimą perspektyvą, A. Bilotaitė pasakojo, kad Lietuva turi A, B, C planus.
„A planas yra Dieveniškės. Ten šiuo metu turime pastatą, kurį planuojame išnaudoti. Taip pat yra teritorija, kurioje galima statyti palapines, angarus ir modulinius namelius. Planas B yra Švenčionių rajono mero pasiūlytas 16 hektarų sklypas, kuriame galėtų atsirasti tokia stovyklavietė. Planas C yra Žemės ūkio ministerijos 26 hektarų sklypas Magūnų seniūnijoje, kur planuotume taip pat tokią stovyklavietę įkurti“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Statoma spygliuota tvora
Ministrės teigimu, jau nuo šiandien yra pradėta statyti spygliuota tvora – ją numatyta pastatyti 550 km ilgio.
„Bus pradėta statyti tvora su Baltarusijos pasieniu. Yra tam tikras paskaičiavimas, padarysime tai pakankamai greitai, kainuos apie 42 mln. Eur. Viskas atrodytų taip – pirmiausia, mes pastatome spygliuotos sienos barjerą ir paraleliai mes statome tvorą. Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga. <…> Reikia pažymėti, kad būtinas kompleksinis sienos apsaugos modelis, kurį sudaro: tvora, sienų stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir sustiprintas patruliavimas“, – teigė ministrė.
„Mes padarysime viską, kad tai būtų padaryta per maksimaliai trumpą laiką. <...> Kalbant apie galimybes ir laiką “, – žurnalistų paklausta, per kokį laiką numatoma pastatyti spygliuotą tvorą, atsakė A. Bilotaitė.
Ketvirtas dalykas – migracijos ir grąžinimo procedūros. Šiandien Vyriausybėje buvo pristatytas projektas, kuris numato, kad visos pabėgėlių procedūros yra sutrumpinamos iki 10 dienų.
„Taip pat yra leidžiamas sulaikymas apgyvendinimo vietose iki tol, kol yra priimamas sprendimas. Taip pat atsiranda sprendimas tiek VSAT, tiek migracijos departamentui dalyvauti savarankiško sugrąžinimo procedūras“, – sakė ji.
Buvo kreiptasi į FRONTEX dėl papildomų pareigūnų.
Jos teigimu, labai svarbu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi saugūs, todėl visos institucijos yra įsitraukusios.
„Šiandien taip pat vyko VESK posėdis, kuriame buvo įtrauktas veiksmų planas ir įtrauktos visos institucijos į krizės valdymą“, – teigė ministrė.
„Lietuva imasi rimtų atgrasimo priemonių, mes siunčiame signalą, kad į Lietuvą nėra ir nebus taip lengva patekti. Mes nesame ta šalis, kuri toleruos tai, ką šiandien daro Baltarusijos režimas. Bus rimtas atsakas iš Lietuvos“, – sakė ministrė.
Policijos misija – užtikrinti žmonių saugumą
Viena iš pagrindinių policijos funkcijų šioje migracijos krizėje, anot R. Požėlos – saugumo jausmo užtikrinimas pasienio regiono gyventojams, kurie gyvena šalia valstybės sienos.
„Mūsų proaktyvumas lankant tuos pačius vienkiemius, susitinkant su bendruomenėmis, mes šioje vietoje aktyviai naudojame savo bendruomenės pareigūnus. Aiškiname ir tam tikrus bendravimo ypatumus“, – sakė R. Požėla.
Policijos pajėgumais yra saugomos asmenų apgyvendinimo vietos: „Mūsų tikslas yra vienas – užtikrinti viešąją tvarką pačiose apgyvendinimo vietose. Ir antras dalykas – užtikrinti, kad iš tų vietų neteisėtai nebūtų pasišalinama“, – pridūrė jis.
Policija vykdo stebėseną
Kartu su pasieniečiais policija pradeda vykdyti vykstančių Lenkijos kryptimi asmenų stebėseną.
R. Požėla penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad „mūsų tarnybos labai aiškiai siunčia žinutę tiek Rytams, tiek Vakarams, kad tarnybos neleis asmenims, kurie siekia neteisėtai pasinaudoti ar piktnaudžiauti prieglobsčio teise, kad Lietuva netaptų prieinamasis kiemas. Ir Lietuvos tarnybos tai darys bei užtikrins.
Jo teigimu, šalies teritorijoje yra sustiprintas patruliavimas, atkreipiant dėmesį į transporto priemones ir jose esančius asmenis, kurie „yra neeuropinio gymio“ tikrinant jų kelionės teisėtumo tikslus.
„Šalia to yra dirbama pagal kriminalinės policijos lygį, yra keičiamasis žvalgybine situacija tiek su latviais, tiek su lenkais. Šioje vietoje atliekamas svarbus darbas, yra monotorinami ir socialiniai tinklai, stebima , kokie procesai vyksta socialiniuose tinkluose, siekiant gauti tam tikros informacijos, kalbant apie procesus“, – sakė R. Požėla.
Jis patikino, kad Lietuvos policija yra labai plačiai įsitraukusi į pagalbą: „Manau, kad tik tokiu būdu, kai tarnybos veikia išvien susitelkusios, galima pasiekti tų rezultatų, kurių tikimasi“.
Norima sutrumpinti procedūrų laiką
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų. Įstatymų pakeitimų tikslas, suvaldyti neteisėtos migracijos srautus ir jų keliamas iššūkius“, – Vyriausybės posėdyje penktadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministrės, siekiama, kad priėmus įstatymo pakeitimus migracijos procedūros sutrumpėtų iki 10 dienų.
Seimo prašo griežtinti įstatymą
Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimuose nuspręsta išplėsti nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo galimybės, taip pat – neleisti jiems laisvai judėti po Lietuvos Respublikos teritoriją.
Taip pat įtvirtinta, kad esant dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai migrantų įstatyme numatytos teisės gali būti laikinai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją pagalbą. Nustatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galės būti nagrinėjami skubos tvarka.
Siekiant efektyviau kovoti su prieglobsčio prašytojų antrine migracija ir mažinti paskatas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus, jei jie į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami sieną.
„Ketiname stiprinti valstybės sienos apsaugą, artimiausiu metu ruošiamasi įrengti fizinį barjerą, taip pat ruošiami įstatymų pakeitimai, kurie paspartins prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras. Kelias per Lietuvą tikrai nėra geras kelias neteisėtai migracijai“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
19 kartų didesnis migrantų skaičiai
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra devyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 680. Taip pat sulaikyta 200 Kongo, 118 Kamerūno, 82 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba
