Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos-Baltarusijos sienos saugumo užtikrinimo. Po pasitarimo buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo A. Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Fiksuoti šimtai migrantų
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigia, kad pastaruoju metu yra stebimi nelegalios migracijos srautai. Jie, pasak ministrės, yra padidėję. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuoti 178 nelegalūs migrantai.
Pasak ministrės, dabartinė tvarka Lietuvą daro patrauklia nelegaliems migrantams šalimi, todėl planuojama imtis griežtesnių priemonių ir sistemą pakeisti taip, kad ji Lietuvą pozicionuotų kaip nepatrauklią migrantams valstybę.
„Kita problema yra tai, kad nelegalių migrantų srautai yra organizuotas darbas, ne šiaip atsitiktiniai atvejai. Į Baltarusiją du kartus per savaitę atskrenda lėktuvai iš Sirijos, <...> ir Turkijos, Stambulo. Mūsų žiniomis, už mokestį tie žmonės yra atgabenami prie Lietuvos sienos ir organizuotai patenka į LR“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė sako, kad galima teigti, jog prie migrantų patekimo į Lietuvą prisideda ir Baltarusijos pareigūnai. Tai spėti esą leidžia ir tai, kad sienos kirtimo pėdsakai yra maskuojami.
Ministrei antrina ir VSAT vadas R. Liubajevas.
„Situacija prie sienos per pirmą metų ketvirtį kelia susirūpinimą. Per pirmą šių metų ketvirtį buvo sulaikyta 178 nelegalūs migrantai, situacija keičiasi ne dienomis, o valandomis“, – spaudos konferencijoje teigia R. Liubajevas.
Stiprina sienos apsaugą: pašonėje – neprognozuojamas kaimynas
Dėl susidariusios situacijos stiprinama Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėsena.
„Turėjome svarbų pasitarimą dėl sienos reikalų, žinant, kad pašonėje turime neprognozuojamą kaimyną, kuris yra kaip ugnikalnis, neprognozuojamas, kada gali iššauti. Girdėjome išsakytus tam tikrus grasinimus, kad Lietuva susidurs su galima migracija ir nelegalios kontrabandos srautais.
Esame pasiruošę ir reaguosime į visus veiksmus. Reikia pažymėti, kad paskutiniai įvykiai mus įpareigoja atidžiau žiūrėti į esamą situaciją todėl, kad turime 680 km siekiančią sieną su Baltarusija“, – sako A. Bilotaitė.
Todėl planuojama sieną su Baltarusija padengti stebėjimo sistemomis. Tiesa, siena jomis yra dengiama ir dabar, tačiau per lėtai. Pasak ministrės, jei sistemos būtų diegiamos tokiu pačiu tempu, koks yra ir dabar, siena būtų padengta tik už maždaug 11 metų. Šalies tikslas esą yra sistemas įdiegti bent per porą metų.
„Mūsų tikslas padengti visą sieną su Baltarusija stebėjimo sistemomis. Šiandien pavedžiau VSAT, kad būtų paruoštas planas, jog siena būtų kuo skubiau padengta stebėjimo sistema. Politinė valia tam yra“, – teigė A. Bilotaitė ir priduria, kad palaikymas šiuo klausimu yra jaučiamas ir iš premjerės, ir iš Vyriausybės.
Pasak ministrės, šiuo metu stebėjimo sistemomis padengta tik 38 proc. pasienio. Sienos stebėjimo sistema, anot ministrės, padengti visą ruožą kainuotų 38 mln. eurų.
Be kita ko, ji sakė, kad susitvarkyti su nelegalių migrantų srautais galėtų padėti ir savivaldybės, sprendžiant jų laikino apgyvendinimo problemą, taip pat teigė, kad Lietuva tvarkytis su iššūkiais pasienyje su Baltarusija gali padėti ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.
Paklaustas, ar gali būti, kad pasieniečiams nepavyksta užfiksuoti visų migrantų ir ar gali jų srautai iš tiesų būti didesni, R. Liubajevas sako, jog migrantų fiksavimui veikia kitos sistemos.
„Ten, kur vyskat nelegali migracija, stebėjimo sistemų nėra, bet pasieniečiai gali kontroliuoti jų atvykimą, egzistuoja kiti metodai, kurie leidžia nustatyti pažeidimo faktą. Jei grupė ir spėjo praeiti pro valstybės sieną, mūsų pareigūnai nustato pažeidimo faktą, vykdomas persekiojimas ir tos grupės yra sulaikomos“, – komentuoja R. Liubajevas.
Teigiama, kad į Lietuvą patekę migrantai dažniausiai kreipiasi prieglobsčio pas pasieniečius, o vėliau iš Lietuvos vyksta į kitas Europos šalis.
Kontrabandos kiekiai auga
Be to, kaip teigia A. Bilotaitė, yra fiksuojami ir padidėję kontrabandos srautai. Ypač didelis augimas pastebimas kontrabandoje traukiniais. Pasak R. Liubajevo, kontrabanda traukiniuose fiksuojama kone kiekvieną savaitę.
„Matydami pastaruosius įvykius ir girdėdami atvirus Baltarusijos diktatoriaus grasinimus ketiname imtis skubių veiksmų dėl Lietuvos sienos sustiprinimo. Lietuvos išorės siena – tai ne tik Lietuvos riba, kartu mes saugome visą Europos Sąjungą. Ir tikrai negalime leisti, kad čia atvyktų nelegalūs migrantai ar būtų gabenama kontrabanda“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išplatintame pranešime, pastaruosius keletą metų buvo stebimas cigarečių kontrabandos masto augimas. Pagrindinis rūkalų kontrabandos srautas driekiasi per išorės sieną su Baltarusija.
Nurodoma, kad 97 proc. VSAT sulaikytų rūkalų atgabenta iš šios valstybės. Jeigu 2020-aisiais per visus metus buvo sulaikyta 1,8 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, tai vien per sausio–balandžio mėnesius šiais metais jau skaičiuojama 700 tūkstančiai.
Įdiegus stebėjimo priemones prie valstybės sienos su Rusija, kur ji eina Nemunu, šiame ruože bandymų pažeisti sieną ar iš Kaliningrado srities gabenti kontrabandą beveik nepasitaiko.
VRM teigia, kad vienas veiksmingiausių valstybės sienos kontrolės būdų yra stebėjimo sistemų naudojimas. Sienos stebėjimo sistemos leidžia mums greičiau ir efektyviau kovoti su kontrabanda, užkirsti kelią nelegaliai kirsti sieną, todėl itin svarbu padengti visą išorės sieną stebėjimo sistemomis.
Nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą
Portalas tv3.lt primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino. Baltarusija operacijai buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.
Šiuo lėktuvu skrido Vilniuje šiuo metu gyvenantis žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Trečiadienį šalies parlamente Aleksandras Lukašenka pavadino R. Pratasevičių ir S. Sapegą „ekstremistu ir jo bendrininke“, bei pareiškė, kad šalis turėjo „suverenią teisę“ sulaikyti Baltarusijos pilietį ir „jo sugyventinę“, turinčią leidimą gyventi Baltarusioje.
Baltarusijos valdžia paskelbė įrašą, kur R. Pratasevičius neva prisipažįsta organizavęs masinius neramumus po pernai metais suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų, tačiau opozicija ir vakarai, taip pat ir jo tėvai neabejoja, kad „prisipažinimas“ išgautas naudojant fizinį ir psichologinį smurtą.
