„Jau yra padarytas sprendimas, dabar važiuoja palapinės į Rūdninkų poligoną, kuris yra Viešojo saugumo tarnybos prižiūrima ir valdoma teritorija. Ten tikrai bus nesudėtinga užtikrinti saugumo klausimus, labai palanki teritorija, į kurią galima sutalpinti ir apgyvendinti iki 1,5 tūkst. žmonių. Palapinės jau keliauja ten, dirba žmonės ir tikimės, kad labai greitu metu ten galėsime vežti žmones“, – pirmadienį žurnalistams prie Vyriausybės komentavo A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, akivaizdu, kad užkardose nėra daugiau galimybių laikyti migrantus, nes tai apsunkina pareigūnų darbą.
„Situacija yra sudėtinga ir mes tai sprendžiam kaip įmanoma šią situaciją“, – tikino A. Bilotaitė.
Bilotaitė: žmonių gąsdinimas yra veikimas prieš valstybę
Kalbėdama apie Dieveniškių gyventojų pasipriešinimą migrantų apgyvendinimui, ministrė pažymėjo, kad mato, kad šiose situacijoje dalyvauja įvairios grupės.
„Tame tarpe grupės, turinčios kažkokių politinių motyvų, tiek užsiimančios ir tam tikra neteisėta veikla. Tas labai jaučiasi. Noriu pažymėti labai aiškiai, kad mes aiškiai dėliojame žinutę, kad ten tikslas apgyvendinti yra pirmiausia vaikus, pažeidžiamas grupes.
Buvo priimtas toks sprendimas, kad iki rugsėjo 1 d., bet nepaisant to, žmonės yra klaidinami, bauginami, turint kažkokius, matyt, interesus ir motyvus. Tas yra labai negerai šiuo laikotarpiu, kai mes turime būti visi susitelkę.
Bet, matyt, yra noro gauti ar politinių dividendų, ar kažkokių kitokių motyvų, nes ta vietovė turi tam tikrą specifiką ir yra didelis nenoras, kad ten būtų daugiau pareigūnų, daugiau kontrolės ir tai sutrikdytų tam tikras neteisėtas veiklas“, – sakė A. Bilotaitė.
„Mes nuo savo sprendimų nesitraukiame. Tikrai, manau, kad bus padaryti kažkokie sprendimai, bet tikrai manome, kad tokios neteisėtos organizuotos veiklos, kas dabar vyksta, yra labai bloga tendencija ir tai yra netoleruotina mūsų valstybėje“, – pridūrė ministrė.
„Netoleruotina, kad interesų grupės, turinčios įvairiausių motyvų, šiandien grasintų ir darytų poveikį, keltų kažkokias abejones, gąsdintų žmones, baugintų žmones.
Tiems žmonėms reikėtų nuvažiuoti į užkardas ir pasižiūrėti į vaikus. Tų vaikų mes turime nemažai. Ir mes kalbame apie tų vaikų apgyvendinimą.
Pirmiausia, reikia įsivertinti, ar tie vaikai mums tikrai gali sukelti kažkokį grėsmingą dalyką. Visi suprantame, kad ne. Tas gąsdinimas žmonių, kurstymas yra veikimas prieš valstybę“, – tikino A. Bilotaitė.
Keliauja 100 km spygliuotos tvoros
Ministrė tikino, kad spygliuotos vielos – koncertinos – įsigijimas vyksta ir tai yra nenutrūkstamas procesas. A. Bilotaitės teigimu, antradienį ryte Lietuvą pasieks 100 kilomentrų ilgio koncertina iš Estijos. Ji dėkojo už pagalbą estams, danams, slovėnams.
„Tie procesai vyksta, mūsų kariškiai yra pasiruošę, tai yra žmonės, kurie montuos. Tik atkeliauja koncertina, iš karto jie eis ir darbuosis ir dengs koncertiną. <...> Mūsų prioritetas pirmiausia padengti pažeidžiamus ruožus kaip galima skubiau. Žinoma, tikslas yra padengti visą sieną su Baltarusija. Tai, kas nebuvo padaryta per 30 metų, turime padaryti maksimaliai greitai. Tą ir darome“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, dėliojami įvairūs inžineriniai sprendimai, kaip sustabdyti į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų srautą, tarp jų yra ir koncertina.
„Yra įvairiausių siūlymų, modelių, kaip ta koncertina gali būti statoma, kad būtų dar didesnis jos efektyvumas. Mes dabar projektuojame tuos dalykus ir tą darysime. Taip pat noriu pasakyti, kas susiję su tvora. Tvoros arba sienos klausimas yra taip pat projektuojamas ir dėliojamas. Gali būti, kad pavojingiausiuose ruožuose bus ir koncertina, ir tvora“, – sakė A. Bilotaitė.
Fiksuoti trys atvejai, kai migrantai į Lietuvą pateko per nutiestą aštrią vielą
Pastaruoju metu fiksuoti trys atvejai, kai migrantai iš Baltarusijos į Lietuvą pateko per nutiestą aštrią vielą – koncertiną, dengiančią bene intensyviausią migrantų maršrutą ties Druskininkais.
„Tame ruože, kur ji yra nutiesta, pasieniečiai ties ja sulaikė migrantus. Tai reiškia, kad pateko per tą vietovę, kur ji nutiesta (...) Tikrai yra trys atvejai“, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, paskutinis atvejis fiksuotas sekmadienį, kiti du kiek seniau.
„Kol pro koncertiną praėjo, išsikapanojo, pasieniečiai spėjo juos prigauti. Dokumentų jie neturėjo, bet prisistatė Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos piliečiais. Prieš tai buvo atvejų prieš savaitę ir dar prieš savaitę – penki irakiečiai ir keturi Nigerijos piliečiai, taip pat be dokumentų“, – teigė pasieniečių atstovas.
Jis taip pat sakė, kad koncertina daliai migrantų yra kliūtis, kitus ji gerokai pristabdo ir palengvina darbą pasieniečiams.
„Daliai, matyt, tai yra kliūtis (...) Kažkam tai yra labai ilgas laiko sugaišimas, koks ir yra jos tikslas (...) Tada – patekimas tiesiai pasieniečiams į rankas“, – pridūrė jis.
VSAT atstovas neatskleidė būdo, kaip migrantams pavyko įveikti nutiestą koncertiną.
Šiuo metu apie 5 km koncertinos nutiesta ties Druskininkais esančiame pasienio ruože, kuriuo sieną pastaruoju metu kirto bene daugiausia migrantų, artimiausiu metu planuojama įsigyti dar 20 km aštrios vielos.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko 2730 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 34 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
