„Mes jų turime šiandien apie 250“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Kaip BNS anksčiau nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, didžioji dauguma šių žmonių iš Lietuvos pabėgo leidus jiems laisvai judėti.
Dalis neteisėtai atvykusių migrantų buvo sugrąžinti į kilmės šalis, dar maždaug pusantro šimto jų suteiktas prieglobstis.
A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu Europos Sąjungoje išskiriamos penkios didžiausios migracijos kryptys. Viena iš jų – per rytinę Bendrijos sieną: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad rytinė kryptis yra vienintelė, kur „mažėja migracijos srautas“.
Tuo metu Lietuvoje bandymų kirsti sieną iš Baltarusijos pusės kiekis išlieka panašus kaip ir pernai. A. Bilotaitė pabrėžia, jog priimtos priemonės dėl apgręžimo ir fizinio barjero duoda teigiamų rezultatų, mat be jų prognozuotos augimo tendencijos.
„Iki tol matėme tikrai augimą ir kol nebuvo priimti nacionaliniai, regioniniai sprendimai, tol buvo augimas ir tas kelias atrodė kaip perspektyviai augantis“, – sakė ji.
Apgręžimo įstatymas Seime – pavasarį
Šiuo metu apgręžimo politika yra vykdoma remiantis pernai rugpjūtį priimtu ministrės sprendimu. Vidaus reikalų ministerija siekia tai įteisinti įstatymu.
Įstatymo pataisomis būtų nustatyta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.
A. Bilotaitė sakė besitikinti, kad šis įstatymas Seimą pasieks pavasarį.
„Tikimės, kad į Seimą jis atkeliaus pavasario sesijoje“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Paklausta, ar dėl šio įstatymo Lietuva nesulauks pastabų iš Briuselio, A. Bilotaitė pabrėžė, kad panašų įstatymą yra priėmusi Estija, kuri tokių pastabų negavo.
„Mes nuo pat pradžių laikomės labai nuoseklios pozicijos, kad tarptautinis teisinis reglamentavimas neatitinka nūdienos aktualijų. (...) Europos Sąjunga mus girdi, bet procedūros labai lėtai juda“, – sakė ministrė.
Sienos grupė: šiąnakt slapčia savavališkai išsiunčiami žmonės
SIenos grupė, humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams teikianti savanorių organizacija, feisbuke pasidalijo įrašu apie, jų nuomone, neteisėtus Lietuvos institucijų veiksmus, deportuojant migrantus.
„Šiąnakt meldžiam pūgos. Pūgos, kuri šluoja moralinį barjerą tarp Lukašenkos Baltarusijos ir Lietuvos Europoje. Nes tik ji, šiuo metu taip atrodo, gali sustabdyti neteisėtus Lietuvos veiksmus.
Mes norime pranešti apie galimai neteisėtus Lietuvos veiksmus. Šiąnakt į lėktuvą, deportacijai bus įsodinti prieglobsčio prašytojai“, – rašoma socialiniame tinkle.
Anot Sienos grupės, daugelis migrantų Lietuvoje jau kuria naują gyvenimą, o grįžus į gimtąsias šalis jų lauks virtinė problemų su problemomis.
„Mes palaikome ryšį su šiais žmonėmis ir žinome, kad jie gyvena Lietuvoje ilgiau nei metus – turi darbą, draugus, žaidžia futbolo komandose, kuria, kai kurie iš jų planavo čia kurti šeimą.
Nigerijoje žmonių laukia persekiojimas, kalėjimas be teismo, kankinimai ir mirtis. Ten šių žmonių nelaukia draugai, artimieji. Jie dingę be žinios. Nužudyti. Tačiau Migracijos departamentas žmonių negirdi, įstatymų neskaito. Nerūpi ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai.“
Sienos grupė taip pat dalinasi atmestino Lietuvos institucijų darbo pavyzdžiais: išsamūs žmonių prieglobsčio prašymai kartu su žmonių įrodymais apie grėsmę gimtojoje šalyje išnagrinėti vos per kelias dienas, o sprendimas telefonu išverstas prieš pat skrydį.
„Mūsų piliečius nuo valstybės institucijų savivalės saugo teismai, tačiau iš šių žmonių atimama teisinė galimybė apskųsti sprendimą.
Rizikuodami kelione į Lietuvą, žmonės tikėjosi rasti teisinę valstybę, tačiau rado institucinį rasizmą, pareigūnų nekompetenciją, desperaciją ir savivalę.
Šiąnakt slapčia savavališkai išsiunčiami žmonės nebėgo iš Lietuvos stovyklų. Jie ieškojo darbo, kabinosi į gyvenimą, tikėjo saugumu Europoje, Lietuvoje, teisės viršenybe ir visuomenės brandumu. Deja, vietoj to gavo nesąžiningai priimtą, nepagrįstą sprendimą, išsiųsti ten, kur jų gyvybei gresia realus pavojus“, – teigia Sienos grupė.
