Nijolė Petrošiūtė
Vos prieš dešimtmetį uždengtas garsiosios Kražių kolegijos stogas jau ne tik kiauras kaip rėtis, bet ir neberemontuotinas, o kaltų nėra.
Pasididžiavimas – kolegija
Dar Motiejus Valančius rašė, kad Kražiai – tai vieta, iš kur nuo amžių sklido šviesa. Bet istorijos vėjų sūkuriuose Kražių šlovė menko, jie patys nyko ir galop liko tik mažu miesteliu, kolchozo centru Kelmės rajone. Tačiau atūžė nepriklausomybės vėjai ir Kražiai ėmė kilti naujam gyvenimui, primindami ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, kad čia tebėra gyva žemaičių didžiavyrių dvasia. Didžiausias Kražių pasididžiavimas – jų kolegija, kurios atstatymas užtruko apie porą dešimtmečių. Kad būtų galima pradėti darbus, pirmiausiai tą pastatą reikėjo atlaisvinti, nes ten gyveno kražiškių šeimos. Tad teko joms pastatyti tris šešiabučius. 1608-aisiais, kai į Kražius atvykę jėzuitai pradėjo mokyti tikėjimo tiesų, o 1616 m. čia įkūrė kolegiją, buvo daug pastatų, tarnavusių mokslo šviesai (iki tol Lietuvoje gyvavo tik trimetės mokyklos). Iki šių dienų teišliko bursa, 1677 m. prie kolegijos įsteigtas bendrabutis, kuriame gyveno 12 neturtingų mokinių. Būtent jam vieninteliam buvo lemta sulaukti šių dienų šlovės ir būti restauruotam, o visus kitus pastatus dabar žymi tik akmenys kolegijos aikštėje. Bursos atstatymas kainavo 6 mln. Lt, kurie pagal rajono savivaldybės specialistų parengtą projektą gauti iš Europos struktūrinių fondų. Stogo dengimo darbai kainavo 1,03 mln. Lt.
Senos bėdos
Šiandien pagaliau garsiai prabilta, kad buvusios Kražių kolegijos pastatas, kuriame šiandien yra įsikūręs Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centras dėl netinkamai uždengto stogo kenčia jau nuo 2007-ųjų. Kolegijos pastato stogas įrengtas 2002 m., o eksploatuoti leista 2004-aisiais. Lėšas tam skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o darbus atliko UAB „Konsulė“. Projekto parengimo ir techninės priežiūros funkcijas vykdyti buvo pavesta valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ pagal trišalę Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir „Lietuvos paminklai“ sutartį. Taigi, auklių buvo kone devynios, tačiau praeitais metais prasidėjus atodrėkiui per naują čerpių stogą vanduo ėmė sunktis it per rėtį ir apliejo pastato vidų. Teko prisipažinti, kad stogas lietaus seniai nebelaiko, tik tokio tvano dar nebuvo. Anksčiau pralaidžias vietas pavykdavo užtaisyti.
Kaltų ieškojimas Po minėto tvano 2012 m. gruodžio 31 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ „Kultūros paminklai“, kad nustatytų stogo defektų priežastį. Neilgai trukus buvo sudaryta komisija, tačiau „Kultūros paminklų“ pateiktos išvados Kelmės savivaldybės netenkino. Girdi, varvantis stogas – tik savivaldybės problema. Kelmės savivaldybei reikalaujant, komisija darbą atnaujino, pasitelkė ekspertą ir dar kartą apsilankė Kražiuose. Šįsyk jie nuodugniau apžiūrėjo pastogę ir stogą, paprašė atidengti kai kurias pastogės dalis. Reikia pasakytiti, kad komisija posėdžiavo tikrai uoliai, tik dėl to skylių ant stogo nemažėjo. Šių metų kovo 27 d. posėdyje „Lietuvos paminklų“ buvo prašoma kreiptis į darbą atlikusią UAB „Konsulė“, kad ji pateiktų dokumentus apie atliktų darbų kokybę. Kelmės rajono savivaldybė buvo įpareigota „spręsti galimybę atlikti pastato stogo remonto darbus“.
Birželio 6 d. posėdyje buvo svarstomas stogo dangos kokybės klausimas: paaiškėjo, kad projekte numatyta stogo danga pakeista į kitą. Todėl savivaldybės administracija netrukus išsiuntė raštą Kultūros paveldo departamentui, kuriame nurodė, kad „komisija nepakankamai gerai įsigilino į susidariusią situaciją ir neatsakė į kai kuriuos esminius klausimus“. Be to, administracijos direktorė Irena Sirusienė nurodė, kad „stogo danga buvo netinkamai suprojektuota arba blogai įrengta, todėl savivaldybės administracija negali prisiimti visos atsakomybės dėl atsiradusių stogo defektų ir finansuoti jo remonto“. O galop prabilta ir apie tai, kad projekte numatytos Vokietijoje gaminamos keramikinės čerpės atliekant darbus buvo pakeistos į estiškas. Be to, tos čerpės, girdi, netinkamai pritvirtintos, netinkamai atlikti skardinimo darbai. Todėl „Lietuvos paminklai“ buvo įpareigoti dėl čerpių kreiptis į jų gamintojus. Ir vėl vyko komisijos posėdžiai. Spalio 1 d. posėdyje suabejota čerpes gaminusios įmonės pateiktais čerpių tvirtinimo sprendiniais, kuriuos atliko rangovė „Konsulė“. Spalio 7 d. „Lietuvos paminklai“ jau rašė pretenziją AB „Wienerberger“. Bet kol kas iki galo taip ir neišsiaiškinta, kas yra atsakingas už padarytą broką. Nors kas iš to, jei ir būtų išsiaiškinta? Atliktų darbų garantinis terminas jau pasibaigęs, čerpių gamintojas lyg ir bankrutavęs.
Prieš kelias dienas buvo svarstomas 2014–2020 m. Kelmės savivaldybės strateginis planas. Į šį planą buvo įtrauktas kolegijos stogo remontas ir tam numatyta... 1 mln. Lt. Žodžiu, ir vėl kaip visada – broko pridaryta, kaltų nėra, bet visada atsiras milijonų brokdarių skylėms užlopyti. Kelmės rajono savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Kazlauskas net apie lopus nekalba: sako, problemą galima išspręsti tik pakeitus visą stogą, nes einamieji remončiukai jau nebepadės.
