Šalčiams atlėgus, gydytojai turėjo amputuoti nušalusias rajono gyventojų kojas.
Medikams pasirodė tik pradėjus juoduoti galūnėms
Užklupus speigams, korespondentai ėmė teirautis žinių apie aukas. Biržų ligoninės Traumatologijos skyriaus slaugytoja pasakė, kad tikrosios pasekmės paprastai išryškėja šalčiams atslūgus. Medikės žodžiai buvo pranašiški – Biržų ligoninėje jau gydomos šalčio aukos.
Vasario 25 dieną gimtadienį mininčiam Širvėnos seniūnijos Paskratiškių kaimo gyventojui Bronislavui Ambrozui džiaugsmo daug nebus. 54 metų vyras neteko vienos kojos pėdos, o kitos teliko tik iki pusės blauzdos. Dalinę kojų amputaciją medikai buvo priversti atlikti po to, kai nušalusios kojos ėmė gangrenuoti. Pas medikus vyras pateko, kai jo kojos buvo ėmusios juoduoti.
„Yra kategorija žmonių, kurie pas gydytojus atvyksta tik tuomet, kai išsiblaivo. Operuotas vyras sako, kad jis nebuvo girtas. Tai, ko gero, pirmasis pacientas, kojas nušalęs būdamas blaivus“, – su lengva ironija pastebėjo B. Ambrozą operavęs gydytojas traumatologas Olgertas Kvedaravičius.
Praėjusią savaitę nušalusias galūnes operavęs, o antradienį pacientą išvydęs traukiant cigaretę gydytojas aiškino, kaip kraujotakai kenkia rūkymas, bet Bronislavas prisipažino, kad netgi iškilus rimtam pavojui sveikatai atsisakyti įpročio jam labai sunku.
Sušalo skaldydamas malkas
Bronislavas Paskratiškiuose gyvena su 85-erių metų mama ir jaunesniu broliu. Šeimos sako neturintis.
„Eidavau kapot malkų. Gal dešimt minučių pakapodavau ir, kai rankos pradėdavo šalti, eidavau pasišildyti. Tada vėl grįždavau prie malkų. Kad kojos šaltų, tikrai nejaučiau. Ir iš viso nieko nejaučiau, o tik po kokių keturių dienų pradėjo mėlynuot pirštai. Kadangi mano vienos kojos sausgyslės operuotos, galvojau, kad čia viskas nuo tų sausgyslių ... Bet vėliau žiūriu, kad ir kita koja pradėjo mėlynuot... Tiesa, dar vieną dieną ėjau į parduotuvę Obelaukiuose – gal tada kojos nušalo?“, – antradienį pasakojo ligoninėje gydomas Bronislavas.
Mėlynuojančias kojas ketvirtadienį pastebėjęs vyras nei tą, nei kitomis dienomis į medikus nesikreipė – tvirtino niekur nevažiuosiantis.
„Bet sekmadienį man jau buvo visai blogai. Motina nuėjo pas kaimyną Joną Zurbą ir jam papasakojo apie mano kojas. Tai kaimynas ir nuvežė pas gydytoją, kuris iš karto pasakė, kad tai yra aiškus nušalimas“, – kalbėjo kojų netekęs žmogus.
Dvi operacijas iškentęs (vieną koją teko operuoti du sykius) Bronislavas sako laukiantis, kol jį veš į Panevėžį, o vėliau – į Kauną. Gydytojas sakęs, kad už kojų protezavimą mokėti nereikėsią. Bronislavas prisipažįsta gaunantis tik 315 litų bedarbio pašalpą. Bedarbis ir jo brolis, o mama gauna 500 ar 600 litų pensiją.
„Tikrai niekada nebūčiau pagalvojęs, kad galima kojas nušalti ir to nejausti“, – sako tik su vežimėliu kol kas judėti tegalintis vyras.
Šaltis atnaujino seną traumą?
Ligoninėje gulinti 1936 metų gimimo obelaukietė O. Š. taip pat neteko dalies pėdos.
Pirmadienį operuota moteris sako, kad kojas ji buvo nušalusi praėjusią žiemą, kai dar gyveno Kupiškio rajone. Pavandenijusios ir pūliavusios žaizdos per vasarą sugijusios, tačiau gali būti, kad kojos vėl gavusios šalčio.
„Nedaug to šalčio buvo, aš tik iš kiemo vandens atsinešiau, malkų... Gal tiek ir užteko“, – liūdnai kalbėjo pirštų netekusi ligonė.
Negalima šildyti staigiai
Nors antradienį Užgavėnes šventę persirengėliai žiemą bandė išvaryti, ji dar gali parodyti netikėtumų. Todėl būtina saugoti save ir savimi pasirūpinti negalinčius žmones.
Gydytojai įspėja, kad netinkamai apsirengus galima nušalti ir nesant dideliems speigams. Vilkimi drabužiai turėtų būti natūralaus pluošto, kelių sluoksnių. Ypač svarbi avalynė – laisva, nespaudžianti ir netrikdanti kraujotakos. Kepurė per šalčius – būtina.
„Jei nušalo ausys – pabalo ir yra nejautrios – įėję į kambarį pabūkite su kepure, kad atšalusios vietos sušiltų iš vidaus, pamažu, o ne staiga užkaistų nuo šilto oro patalpoje“, – pataria medikai. Sušalusiam žmogui reikia duoti gerti karštų skysčių, kraujagysles plečiančių vaistų – kad atsistatytų kraujotaka.
Nepatartina nušalusių vietų trinti sniegu, masažuoti, nes sniego kristalai gali pažeisti odą.
Nušalusias rankas ir kojas galima įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens – iš karto merkti į karštą vandenį jokiu būdu negalima.
Atšalus visam kūnui, nukentėjusįjį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens. Vandens temperatūra nuo 20 iki 37 laipsnių keliama palaipsniui per 10–30 minučių.
Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei atsiranda pūslių, nukentėjusįjį reikia skubiai vežti į gydymo įstaigą.
Alfreda Gudienė
