Lietuviškosios Šalčininkų rajono švietimo įstaigos kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su prašymu apginti mokinius, kurių gimtoji kalba – paprastoji kalba ir leisti jiems patiems pasirinkti pageidaujamą mokyklą bei sustabdyti Šalčininkų rajono seniūnijos bei savivaldybės darbuotojų daromą spaudimą šeimoms, norinčioms leisti vaikus mokytis mokyklose su mokomąja lietuvių kalba.
Šalčininkų savivaldybės švietimo įstaigos, dirbančios valstybine kalba, pageidauja, kad nedelsiant būtų priimtas Seimo parengtas Švietimo įstatymas, numatantis pagal ES ir demokratinių valstybių standartus dalį pamokų visose mokyklose dėstyti valstybine kalba, ir kuo skubiau suvienodinti Valstybinės kalbos įstatymą.
Šios švietimo įstaigos prašo spręsti jų renovacijos reikalus, mokinio krepšelio problemas. „Lenkija ir Lenkų rinkimų akcija rūpinasi tik lenkiškomis Lietuvos mokyklomis, o Lietuvos valstybė turi pasirūpinti lietuviškomis švietimo įstaigomis“, – rašoma kreipimesi.
Ministro prašoma apginti Poškonių vaikų darželį, Tetėnų ir kitas pradines mokyklas, kurių vaikai turi keltis 5 val. ir toli važiuoti į mokyklą.
Šalčininkų rajonas yra išskirtinis ir šalies mastu unikalus rajonas, jame dominuoja lenkų tautybės žmonės. 2007 metų pradžios duomenimis, Šalčininkų rajone gyveno: 79,5 proc. – lenkų, 10,4 proc. – lietuvių, 5 proc.– rusų, 2,9 proc. – baltarusių, 1,2 proc. – kitų tautybių žmonių.
2009 m. nevalstybine kalba mokėsi kiek daugiau nei trys ketvirtadaliai mokinių, dauguma jų mokėsi lenkų kalba. Tokie skaičiai yra pateikiami analizėje „Šalčininkų rajono savivaldybės 2007–2013 metų strateginio plėtros plano pakeitimas 2011–2015 metų laikotarpiu“.
